Sakartvelas lieka viena iš nedaugelio išsigelbėjimo krypčių Prie Verchnij Lars pasienio punkto – vienintelio, jungiančio Rusiją su Sakartvelu – nusidriekė kilometrinės automobilių eilės.
Dauguma į Sakartvelą norinčių pasprukti rusų naudojasi socialiniais tinklais, siekdami gauti atsakymus į klausimus, ieškodami patarimų ir norėdami pasidalinti savo patirtimi.
„Atvykome šiandien. Šeimoje esame trise, įskaitant ir mano vyrą, jam 34-eri. Nesulaukėme jokių klausimų nei mūsų, nei Sakartvelo sienos pusėse, – „Telegram“ grupėje apie Verchnij Lars kontrolės punktą rašė viena rusė. – Teko labai ilgai laukti! Į eilę atsistojome apie 17 valandą vakaro, o į Sakartvelą patekom tik kitą dieną apie 11 valandą ryto. Pasiimkite vandens ir maisto.“
Tačiau dauguma Sakartvelo gyventojų nejaučia didelės užuojautos. „Jums tik rūpi, kad nebūtumėte nužudyti Ukrainoje. Jūs turėjote septynis mėnesius pasipriešinti šiam karui, bet iki kol jie nepasibeldė į jūsų duris, jūs rėmėte V. Putiną“, – pokalbių grupėje rašė vienas asmuo.
Netrukus po V. Putino kalbos rugsėjo 21 d., Rusijos žiniasklaidoje pradėjo plisti pranešimai apie staigų lėktuvų bilietų į užsienį paklausos išaugimą: žmonės, nepaisydami net neįprastai aukštų skrydžių kainų, bandė palikti šią šalį.
Kai vasario 24 d. Rusijos pajėgos įžengė į Ukrainos teritoriją, Vakarai baudė Rusiją sankcijomis ir izoliacija. Europos Sąjunga uždarė savo oro erdvę skrydžiams iš Rusijos, o Rusijos piliečiams su turistine viza atvira liko tik Suomija. Tiesa, Helsinkis jau pradėjo svarstyti, ar nevertėtų atsisakyti tokios politikos.
Visi bilietai į rugsėjo 21 ir 22 dienų skrydžius iš Maskvos į Stambulą, Jerevaną, Taškentą ir Baku buvo išparduoti dar tą pačią dieną, skelbė Rusijos verslo laikraštis „RBC“. Rusijos pasienio ruožuose šalies rytuose, pietuose ir vakaruose buvo pilna mašinų ir sunkvežimių, bandančių išvykti iš šalies.
Kas dvidešimtas pasienyje apsukamas
Šis pranešimas taip pat įžiebė protestų bangą visoje Rusijoje. Jų metu buvo sulaikyti šimtai asmenų. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad į kovą bus pakviesti 300 000 rusų, tačiau pasirodė pranešimų, kad Kremlius planuoja į Ukrainą išsiųsti daugiau nei milijoną vyrų.
V. Putino įsakymas mobilizuotis buvo paskelbtas po rimtų Rusijos nesėkmių Ukrainoje, kai rugsėjo pradžioje Kyjivo pajėgos pradėjo kontrpuolimą.
Verchnij Lars–Zemo Larsi pasienio punktą dauguma kerta automobiliais, tačiau yra ir tokių, kurie į Sakartvelą eina pėsčiomis arba važiuoja motoroleriais.
Kaip pasakojo vienas sėkmingai sieną kirtęs rusas, prasmukti pro Rusijos pasieniečius nėra paprasta. „Priklauso nuo to, kokį pareigūną gausi pasų kontrolėje. Manęs neklausė nieko. Tačiau pareigūnas kitame langelyje turėjo daugybę klausimų ir įžeidinėjo keliautojus, kaltindamas juos, kad jie palieka tėvynę sunkiu laikotarpiu. Jie neleido keliems žmonėms patekti į Sakartvelą. Mano skaičiavimais, kas 20-as žmogus yra apsukamas“, – vienoje „Telegram“ grupėje rašė neidentifikuotas Rusijos pilietis.
Kiti pastebi, kad Rusijos pasieniečiai kamantinėja vyrus dėl jų karinės tarnybos statuso: „Sieną kirtome apie 14 valandą. Mašinoje buvo penki žmonės: 55-erių, 19-os, 23-ejų, 35-erių ir 45-erių metų. Visi yra tinkamo tarnauti amžiaus. Vieno vyro apklausa trunka maždaug 20 minučių. Klausimai tokie. Pirma, vadas, pavardė, tėvo vardas. Antra, gimimo data ir vieta. Trečia, ar esate tarnavęs kariuomenėje; jeigu buvote informuotas apie mobilizaciją, pateikite išsamią informaciją apie savo karo tarnybos dokumentą. Galimai buvo ir daugiau klausimų. Mes visi sieną kirtome sėkmingai.“
Tarp šioje pokalbių grupėje paskelbtų komentarų yra dešimtys tūkstančių klausimų, kurių galima susilaukti. Kai kurie jų yra nutaikyti ir į bėgančių rusų patriotizmą: „Kodėl išvyksti? Ar nesi rezervo karys? Šalis pateko į bėdą. Kada sugrįši? Tačiau pasieniečiai nesistengė sukelti problemų. Jie mus praleido“, – rašė vienas rusas.
Rugsėjo 21 d. gynybos ministras S. Šoigu sakė, kad bus mobilizuojami tik atitinkamą kovinę ir tarnybos patirtį turintys asmenys, o ne šauktiniai ir studentai. Tačiau pasirodė informacijos, kad Kremliaus metamas tinklas yra daug platesnis, nes mobilizacijos taikiklyje dažniausiai atsiduria etninės mažumos.
Dalijasi praktiniais patarimais bėgantiems
„Telegram“ vartotojai taip pat dalinosi praktiniais patarimais ir paslaugomis, kurios gali sutrumpinti laukimą prie Sakartvelo-Rusijos sienos.
„Prie pasienio atvykote taksi ir nebežinote, ką daryti? Iš mūsų galite nusipirkti dviratį, mopedą ar riedlentę ir ramiai kirsti sieną. Dėl informacijos kreipkitės asmenine žinute“, – rašė vienas verslus rusas.
Kai kurie Sakartvelo gyventojai ištiesė pagalbos ranką rusams: sutiko juos pavėžėti, leidžia pernakvoti jų namuose.
Dar iki V. Putino sprendimo skelbti mobilizaciją, kai vasario mėnesį prasidėjo invazija į Ukrainą, Sakartvelas tapo išsigelbėjimu iš savo šalies bėgantiems rusams.
Kol Tbilisyje ir kituose Sakartvelo miestuose vyksta Ukrainą remiančios ir Rusijos invaziją smerkiančios demonstracijos, šalies valdžia laikosi kiek nuosaikesnės pozicijos.
Kai dauguma Europos šalių paskelbė Rusijai sankcijas, Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garbašvilis atsisakė tai padaryti. Tai papiktino daugybę šalies gyventojų.
Sakartvelo prezidentė Salome Zourabičvili, kurios postas yra labiau simbolinis, išreiškė stiprų palaikymą Ukrainai, sakydama, kad Sakartvelo solidarumas yra paremtas šalies patirtimi, kai ją Rusija užpuolė 2008 m.
Ir nors sienos kirtimo grupė „Telegram“ kanale suponuoja, kad kai kurie Sakartvelo gyventojai yra pasiruošę padėti nuo V. Putino mobilizacijos bėgantiems rusams, kiti nerodo jokios užuojautos.
„Nėra jokio reikalo bėgti į Sakartvelą! Bėkit į savo Baltarusiją! Čia jūsų nereikia, ne!“, – piktinosi vienas vartotojas, kalbėdamas apie ištikimą Maskvos kaimynę, kurios nuo likusio pasaulio izoliuotas lyderis Aleksandras Lukašenka atkakliai palaiko V. Putiną. Kitas asmuo rašė: „Bailiai rusai bėga.“
