• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Liepą Lietuvoje įsigaliojo nauja apsaugos nuo smurto šeimose priemonė, kitaip vadinamas smurto orderis, kuris pareigūnams leis iš namų 15 parų nedelsiant išvaryti ne tik smurtaujančius vyrus ar moteris, bet ir tuos, kurie pareigūnams pasirodys galintys kelti smurto riziką.

Liepą Lietuvoje įsigaliojo nauja apsaugos nuo smurto šeimose priemonė, kitaip vadinamas smurto orderis, kuris pareigūnams leis iš namų 15 parų nedelsiant išvaryti ne tik smurtaujančius vyrus ar moteris, bet ir tuos, kurie pareigūnams pasirodys galintys kelti smurto riziką.

REKLAMA

Tad, skirtingai nei iki šiol, dabar net nereikės jokio įrodymo, kad smurtas nėra išgalvotas. Jei tik kas nors manys, kad sugyventinis ruošiasi prieš jį psichologiškai, fiziškai, ar ekonomiškai smurtauti, jis jau galės kviesti policiją. 

Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis pasakojo, šiuo metu tik apie 20 proc. pranešimų apie galimą smurtą šeimose yra tiriami pagal baudžiamojo proceso taisykles, o apie 80 proc. patenka į „pilkąją zoną“, kai pradėti ikiteisminio tyrimo galimybių nėra. Pasak jo, apsaugos nuo smurto orderis turėtų padėti būtent tokiais pilkais atvejais, kai nubausti už smurtą neišeina, bet reikia sudaryti galimybes potencialiai aukai apgalvoti savo ateitį, sulaukti pagalbos. Visą interviu skaitykite čia.

Prieš kelis mėnesius visos Lietuvos dėmesį prikaustė žinomos poros – nuomonės formuotojos Viktorijos Siegel ir jos sutuoktinio Lauryno Suodaičio konfliktas. 

REKLAMA
REKLAMA

Balandžio pradžioje moteris iškvietė pareigūnus pranešusi, kad ją žodinio konflikto metu sužalojo sutuoktinis. Pareigūnai jį nedelsiant surado ir jis parą sėdėjo areštinėje. Smurtu jis apkaltino ir savo sutuoktinę. Poros santykius savaitėmis narstė visa Lietuva, o vėliau prokuratūra nutraukė tyrimą dėl konflikto mažareikšmiškumo. 

REKLAMA

„Mano atveju, vėlgi, kai įsijungia sistema, klausimų tau per daug neuždavinėja. Įvyko skambutis, pateikti kaltinimai ir nelabai kas aiškinasi kas ten vyko, nevyko“, – aiškino Laurynas Suodaitis.

„Iš naujo įstatymo konteksto, tai yra 15 dienų – žmogus jau iškeliamas. Mano asmenine nuomone, tai sudaro dar daugiau prielaidų šitą naudoti, kai yra kažkoks konfliktas šeimoje, ir skyrybų atveju, nes 2 savaites žmogų iškelia ir tada gali tvarkyti ir dokumentus, ir įkalčius slėpti“, – pridėjo vyras. 

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau liepą įsigaliojo tvarka, dėl kurios panašių situacijų galės atsitikti dar daugiau, mat tvarka bus dar griežtesnė. Problemas, ar susikaupusį pyktį kumščiais, ar psichologiškai kasmet sprendžia virš 50 tūkst. lietuvių. 86 proc. atvejų pareigūnus kviečia smurtą patiriančios moterys.

„Ne visi kreipiasi, galimai smurtą patiria kas 5 gyventojas“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Smurto artimoje aplinkoje problema, anot ministrės, bus bandoma pažaboti naujai nuo liepos 1 d. įsigaliojusiu smurto orderiu. Jei tarp kartu gyvenančių asmenų įvyksta konfliktas ir prieš auką yra smurtaujama fiziškai ar psichologiškai ir ji iškviestų pareigūnus, šie, įvertinę situaciją, galėtų smurtautoją pagal smurto orderį išlydėti iš namų. Juose šis negalėtų pasirodyti 15 parų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Susipykusios poros pareigūnus galės kviesti ir tada, kai smurto faktas dar net neįvyko. Užteks įtarti ar manyti, kad artimasis gali imtis smurto artimiausiu metu.

Tvarka pažabos ar žmonės ja manipuliuos? 

Advokatas Valdemaras Bužinskas įsitikinęs, kad žmonės nauja tvarka manipuliuos ir piktnaudžiaus. Esą ir dabar žmonės dažnai melagingai apskundžia sugyventinius ar sutuoktinius dalindamiesi turtą skiriantis arba tiesiog bandydami kerštauti, padauginę alkoholio ar apimti pykčio. Įsigaliojus naujai tvarkai piktnaudžiavimo galimybės bus dar didesnės.

REKLAMA

„Aš net neabejoju, kad jis dar labiau išplės ratą piktnaudžiavimams, kadangi policijos pareigūnams jau nebereikia pačio smurto pėdsakų. Nebereikia eiti į gydymo įstaigas, kad užfiksuotų smurtinius veiksmus. Dėl to, mano supratimu, praktiškai maksimalų rezultatą pasieks tas, kas pirmas kreipėsi“, – kalbėjo V. Bužinskas.

Pagrindinis dalykas, kuris keičiasi įsigaliojus naujam įstatymui, kad iki šiol iškelti smurtautoją iš namų buvo galima tik įrodžius, jog šis išties smurtavo.

REKLAMA

„Dabar policijos pareigūnai turės daug platesnį spektrą argumentų, kuriuos įvertinę galės pritaikyti šį orderį kaip prevencinę priemonę, auka bus apsaugoma, jai teikiamos paslaugos“, – tvirtino M. Navickienė.

O advokatas jau dabar vyrams turi patarimą.

„Aš vyrams dabar patarimą duočiau. Dėl viso pikto – susikrauk kuprinę, įsidėk apatinius, rankšluostuką, dantų šepetuką, pasidėk, kad nereikėtų tau paskui grabaliotis ir lakstyti po spintutes“, – patarė advokatas V. Bužinskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O esą iš namų išvarytas smurtautojas, daugeliu atvejų, tuo, kur gyvens, turės pasirūpinti pats. Jei variantų pats neturės, krizių centruose, ar nakvynės namuose jam padėti apsigyventi turės savivaldybė.

Ką apie tokį sprendimą mano praeiviai, išvyskite aukščiau esančiame vaizdo įraše. 

Policijos pareigūnai sprendimą skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį priims remdamiesi vidaus reikalų ministro nustatytais pavojaus rizikos kriterijais. Remiantis jais, smurto pavojus egzistuoja, jeigu situacija atitinka 3 ar daugiau nurodytų kriterijų:

  • Potencialus smurtautojas pareigūnų akivaizdoje elgiasi konfliktiškai ar agresyviai.
  • Namuose, kur įvyko įvykis, arba su vienu iš konflikte dalyvaujančių asmenų gyvena vaikas.
  • Konfliktas įvyko vaiko akivaizdoje.
  • Smurtą gali patirti besilaukianti moteris ar negalią turintis asmuo.
  • Anksčiau bent vieną kartą per 24 mėnesius dėl konkretaus asmens buvo gauta pranešimų apie smurtinį elgesį.
  • Potencialus smurtautojas jau yra įtariamas, kaltinamas ar nuteistas dėl smurto šeimoje ar kitos smurtinės veikos.
  • Potencialus smurtautojas prieš 6 mėnesius ar mažiau yra paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos ar areštinės.
  • Potencialus smurtautojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vengia tikrintis neblaivumą ar apsvaigimą.
  • Potenciali auka neturi prieigos prie ryšio priemonių (pavyzdžiui, įtariamas smurtautojas turi mobilųjį telefoną, o potenciali auka neturi).
  • Įvykis įvyksta vienkiemyje arba potenciali auka gyvena vienkiemyje.
  • Gyvenamojoje vietoje gyvena tik potenciali auka ir smurtautojas.
  • Potencialiam smurtautojui išduotas leidimas laikyti ar nešiotis ginklą.
  • Potenciali auka bijo, kad konkretus asmuo artimiausiu metu smurtaus prieš ją ar kitus drauge gyvenančius žmones.
  • Potenciali auka ekonomiškai yra priklausoma nuo įtariamo smurtautojo.
  • Potencialios aukos nuomone, pavojų jai keliantis asmuo yra priklausomas nuo alkoholio, narkotinių medžiagų.
  • Pavojų keliantis asmuo grasina nusižudyti ar anksčiau ketino nusižudyti.
  • Potenciali auka prašo izoliuoti ar atskirti nuo jos pavojų keliantį asmenį.

 

o konstitucija ar skaite tie kas prieme sita tvarka?
Tie priėmėjai iš vis nežino jog yra toks dalykas kaip Konstitucija
Geriausia gyventi vienam.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų