Degalinių atstovai ir opozicija perspėja, kad dėl to benzinas ir dyzelinas pabrangs dar labiau.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Dėl valdančiųjų degalams didinamų mokesčių jau po greičiau nei dviejų mėnesių litras dyzelino pabrangs iki 16 centų, o benzino – iki 8 ct. Tačiau tai ne pabaiga – dabartinė valdžia akcizus ir CO2 dedamąją degalams suplanavo kelti kasmet ir toliau.
Negana to, Seimas buvo raginamas skubos tvarka keisti alternatyviųjų degalų įstatymą, kad degalų gamintojai ir pardavėjai į juos pridėtų daugiau pažangių biodegalų. Dėl to degalai gali dar labiau pabrangti.
„Teisingas žingsnis. Dėl kainų kilimo, tai daugiausia matydavom nacionalinius kai kuriuos degalinių tinklus, kurie anksčiau nevykdydavo normų, prekiaudavo pigesniu kuru“, – teigė Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Kad benzine ir dyzeline bus daugiau biodegalų, kurie gali dar labiau paploninti pinigines, vairuotojų nedžiugina.
Opozicijos atstovai prognozuoja, kad dėl naujų reikalavimų degalai gali pabrangti maždaug dešimtadaliu.
„Dedamosios kainos iki 10 proc. kiltų“, – prognozavo partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
„Reikia įvertinti poveikį galutinei kuro kainai, kodėl vyriausybė nori tai išspręsti skubos tvarka, nematau priežasčių“, – sakė būsimasis ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.
Konservatorių pasiūlymas sulaukė kritikos ne tik iš opozicijos
Degalinių savininkų skaičiavimais, vien dėl didinamų mokesčių degalai per penketą metų pabrangs apie 50 ct už litrą. Tad jie smerkia konservatorių mėginimus paskutinėmis vadovavimo dienomis spartinti transporto dekarbonizaciją, kuri degalus gali dar labiau pabranginti.
„Iš mokesčių papildomų bus 50 ct, bet galim ties ta vieta ir nesustoti“, – kalbėjo Lietuviškų degalinių sąjungos direktorius Vidas Šukys.
Degalinių atstovai su Žemės ūkio ministru ginčijasi, kaip biodegalai paveiks automobilių variklius.
„Mokslininkų įrodyta, kad tikrai varikliams nekenkia“, – tikino K. Starkevičius.
„Man po žiemos nepavyko užkurti transporto priemonės. Išardžiau, radau sukietėjusio aliejaus darinių, tai blogai“, – nesutiko su Žemės ūkio ministru V. Šukys.
Konservatorių mėginimui paskubomis įpareigoti visą šalį spartinti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą visgi pasipriešino opozicija ir partneriai liberalai.
„Mes tebesame valdančioji dauguma. Nederinant su partneriais primetinėjamas projektas“, – pareiškė Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Absurdiškai atrodė pasiūlymas likus keliems posėdžiams. Penktadienį išduodami naujiems Seimo nariams pažymėjimai“, – kritikavo partijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.
Kalbama ir apie alternatyvius degalus
Na, o Žemės ūkio ministras mėgina raminti, kad jei degalai ir pabrangs, didesnė biodegalų paklausa esą bus naudinga Lietuvos ūkininkams, auginamiems rapsus ir kitus javus, iš kurių perdirbėjai gamina biodegalus.
„Nereiktų bijoti. Reikės daugiau žaliavos, o žaliava – aliejus, išgaunamas iš rapsų, kitų kultūrų, rapsą auginame pakankamai, kad aprūpintume kurą vietine žaliava. Reiks mažiau naftos“, – sakė Žemės ūkio ministras.
Visgi naujuoju ministru pirmininku tituluojamas Gintautas Paluckas pripažįsta, kad naujajai vyriausybei ir Seimui teks grįžti prie europinių direktyvų dėl didesnio žaliųjų degalų naudojimo Lietuvoje.
„CO2 (anglies dvideginio, aut. past.) išmetimus transporte reikės mažinti, Alternatyvių degalų įstatymo pataisos – viena iš priemonių tai padaryti. Sprendžiamos ir papildomos problemos, yra įsipareigojimas maišyti alternatyvius degalus, bet jų dalis atkeliauja iš Kinijos, kitų šalių“, – kalbėjo G. Paluckas.
Skatindama biodegalus transporte, nueinanti vyriausybė tuo neapsiriboja, ji siūlo didinti atsinaujinančios energijos normas ir pramonėje.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
