„Ukrainiečių autorių buvo labai mažai, todėl bet koks pokytis duoda didelius procentus. Jei lygintume, kas atsirado dabar ir kas buvo prieš kelis metus ar daugiau, būtų labai iškraipoma statistika dėl skirtingų laikotarpių“, – BNS teigė e. knygyno patogupirkti.lt pardavimų ir rinkodaros vadovas Giedrius Milašiūnas.
Vilniaus centrinio knygyno pardavėja Daina Krasauskienė pabrėžė, kad Lietuvoje prieglobstį radę ukrainiečiai labiausiai ieško vaikiškų knygelių. Taip pat knygų ieško tie lietuviai, kurie ukrainiečius priėmė gyventi – nori jiems padovanoti.
Leidykla „Tyto alba“ siūlo vienintelę ukrainiečių autorių vaikišką knygą, kurią pasiūlė vertėja Donata Rinkevičienė.
„Jos pasirodymas sutapo su karo pradžia“, – teigė leidyklos viešųjų ryšių atstovė Raminta Jonykaitė.
Elektroniniame knygyne patogupirkti.lt, pasak G. Milašiūno, daugiau nuperkama knygų apie Ukrainą, nes ukrainiečių autorių knygų pasiūla šiuo metu nedidelė.
„Pastebimas knygų skaitytojų ir leidyklų susidomėjimas tokiomis knygomis“, – pabrėžė jis.
G. Milašiūnas kalbėjo, kad sudėtinga įvertinti įvertinti ukrainiečių autorių knygų pardavimus prieš ir po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, kadangi tokių knygų lietuvių kalba Lietuvoje yra nedaug. Tačiau jis taip pat sako, kad tokių knygų nuo karo Ukrainoje pradžios padaugėjo. Be to, daugiau perkama ir knygų apie įvairius karus.
„Pastebime, kad karas Ukrainoje žymiai padidino susidomėjimą ukrainiečių autoriais – tiek grožinės literatūros, tiek vaikiškų knygų, tiek mokomųjų leidinių. Atsirado daugiau knygų vertimų iš ukrainiečių kalbos, jaučiamas susidomėjimas knygomis apie Ukrainą, jos istoriją“, – teigė G. Milašiūnas.
„Pegaso“ leidykla taip pat pastebi, kad pastaruoju metu leidinių apie karą, geopolitiką pardavimai augo daugiau nei dukart.
„Kalbant apie tendencijas, viena kryptis – žmonės domisi istorinėmis knygomis, studijomis, tarsi bando suprasti tai, kas dabar dedasi pasaulyje. Čia paminėčiau atgimusią ir naują susidomėjimo bangą išgyvenančią Danutės Gailienės knygą „Ką jie mums padarė“, kalbančią apie istorines traumas. Kitas momentas – psichologinė literatūra, žmonės ieško, kaip sau padėti. Ir romanai, kaip pabėgimo kelias“, – BNS sakė leidyklos rinkodaros projektų vadovė Vaiva Pociūtė.
„Pegasas“ rugpjūtį lietuvių kalba išleis biografinę knygą „Zelenskis“ ir sako, kad susidomėjimas ja didelis. „Knygų klubo“ atstovė taip pat teigė, kad knyga „Zelenskis“ sulaukia didelio skaitytojų susidomėjimo bei rezervacijų.
„Pegaso“ Komercijos skyriaus vadovė Jurgita Palanskienė sakė, kad palyginti šių metų ir praėjusių metų pirmųjų pusmečių pardavimus, akivaizdu, kad skaitytojams aktuali Ukrainos tema.
„Pavyzdžiui, baltarusės, nemažai rašančios apie Ukrainą, jos įvykius ir žmones, Svetlanos Aleksijevič knygų pardavimai išaugo beveik dukart. Ypatingai populiari šios autorės knyga „Karo veidas nemoteriškas“. Panašiai augo ir Jaroslavo Melniko paskutinės knygos lietuvių kalba „Adata“ pardavimai“, – tvirtino J. Palanskienė.
Taip pat yra ypač didelis susidomėjimas knygomis apie padėtį Ukrainoje: Jono Ohmano knygos „Donbaso džiažas“ pardavimai paaugo maždaug keturis kartus, o Dovydo Pancerovo „Kiborgų žemės“ – apie tris. „Knygų klube“ irgi pastebimas knygos „Donbaso džiazas“ pardavimų augimas. Didesnio susidomėjimo sulaukė knygos apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Nuo vasario 24-osios išaugo knygos „Putino žmonės. Kaip KGB susigrąžino Rusiją, o tada susirėmė su Vakarais“ pardavimai.
„Knygų klubos“ komercijos vadybininkė Indrė Daukintytė taip pat teigė, kad nuo vasario 24-osios didesnio klientų dėmesio sulaukia knygos apie Ukrainą nei ukrainiečių autorių knygos, taip pat ieškoma ir knygų apie V. Putiną, tačiau palaipsniui tokių užklausų mažėja.
