Pirmajame Seimo rinkimų ture lyderiams socialdemokratams konservatoriai nusileido vos vienu mandatu, tačiau antrajame pasirodė daug prasčiau. Iš 33 vienmandačių apygardų TS-LKD pavyko nugalėti vos 11-oje. Tad naujajame Seime konservatoriai bus opozicijoje turėdami 28 mandatus.
Palyginti su praėjusiais rinkimais, konservatoriams parama sumažėjo daugiau nei perpus, o vienmandatėse apygardose – triskart.
Vienmandatėse apygardose pralaimėjo net tokie ryškūs partijos veidai kaip vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, užsienio reikalų ministras ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei kiti.
Politologas: tai – rinkėjų pasirinkimas balsuoti už bet ką, kas kvėpuoja, bet nėra konservatorius
Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Ignas Kalpokas atkreipia dėmesį ir tai, kad antrame rinkimų ture vienmandatėse apygardose į šoną buvo nustumti ne tik ryškiausi TS-LKD veidai.
Net ir ten, kur pavyko laimėti, buvo laimėta po pakankamai atkaklios kovos. Ir čia yra bendro rinkėjų pasirinkimo balsuoti už bet ką, kas kvėpuoja, bet nėra konservatorius, rezultatas“, – sako jis.
Nors politologas tvirtina, kad šiuose Seimo rinkimuose yra matoma ryški rinkėjų mobilizacija prieš konservatorius, tačiau yra keletas ir kitų veiksnių, kurie leido TS-LKD patirti visišką fiasko.
„Tarkime, keletos kandidatų vienmandatėse apygardose pasirinkimas. Na, pavyzdžiui, Matas Maldeikis VIlniuje pralaimėjo kovą vienmandatėje apygardoje, kurioje galėjo koks nors nuosaikesnis konsvervatorius laimėti.
Labai savotiškas klausimas dėl Kauno, nes ten buvo pakeista tikrai nemažai vienmandatininkų ir tas rezultatas yra ne koks. Bet apskritai, jei mes pasižiūrėtume į dvi paskutines dideles TS-LKD pergales Kaune, tai jos buvo prieš valstiečius po valstiečių kadencijos valdžioje ir tada, kai buvo konservatorių banga ir dauguma kovų buvo prieš „Drąsos kelio“ kandidatus.
Tai sakyti, kad tie keli vienmandatininkai kažkaip išskirtinai būtų pakeitę vaizdą, vargu, ar galima. Čia, man atrodo, pagrindinis dalykas yra ta visuotinė mobilizacija prieš konservatorius“, – pabrėžia politologas.
Didelis aktyvumas rodo, kad „rinkėjai norėjo kraujo“
I. Kalpokas priduria, kad išskirtinai didelis rinkėjų aktyvumas antrame ture tik patvirtina ir įrodo, jog daugelis rinkėjų atėjo balsuoti tam, kad galėtų savo balsą išnaudoti prieš konservatorius.
„Tai signalizuoja, kad rinkėjai norėjo kraujo“, – sako jis.
Klaipėdos universiteto lektorė, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili sutinka, kad šiuose rinkimuose rinkėjai tikrai mobilizavosi prieš konservatorius ir nebūtinai balsavo už kitą kandidatą tik dėl didesnės simpatijos jam.
„Bet taip pat turime žiūrėti ir į kitus du svarbius veiksnius: dabar pareigas einantys ministrai bendravo mažiau su rinkėjais. Kitas dalykas, kad individualiai reikėtų vertinti kiekvieną apygardą ir kokios nuotaikos toje apygardoje vyrauja. Tai yra, pasižiūrėti, kas liko trečioje, ketvirtoje, penktoje vietoje vienmandatėse apygardose. Pagal tai galima pasidėlioti, ar konservatoriai turėjo šansų antrame ture, ar neturėjo.
Rinkėjų nuotaikos yra svarbu, nes atotrūkiai daugelyje apygardų tarp antrą ir trečią vietą užėmusių kandidatų kai kuriose apygardose nebuvo dideli. Tai reiškia, kad atitinkamai rinkėjų nuotaikos pasiskirstė“, – teigia ji.
Suveikė ne tik tradicinis švytuoklės principas
Kalbant apie tai, kad konservatoriai prarado dominavimą didmiesčiuose, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius sako, jog taip atsitiko dėl sukritusių aplinkybių, o ne dėl to, jog kita partija tą tuščią nišą užpildė.
„Taip pat kai kurios socialdemokratų pergalės gana pigios, nes užteko to, jog susivienytų kiti rinkėjai prieš TS-LKD, o tai dažnai nutinka regionuose. Manau, kad rinkimai yra signalas, jog negalima atsipalaiduoti ir tikėtis, jog žmonės didžiuosiuose miestuose savaime ateis ir balsuos už TS-LKD, nes jiems nėra jokių alternatyvų“, – sako jis.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili priduria, kad reikėtų atkreipti dėmesį, jog keičiasi kartos ir rinkėjų preferencijos.
„Ir tai nėra vien mums įprastas tradicinis švytuoklės principas, bet ir tai, kad žmonės truputėlį gyvendamos kitose ekonominėse ir socialinėse sąlygose, pradeda ir kitokius prioritetus kelti, tai natūralu, kad keičiasi ir rinkėjų nuostatos bei dar gali labiau keistis ateityje“, – tvirtina politologė.
M. Baltrukevičius sako tikintis, kad 2028 metų Seimo rinkimuose, po ketverių metų darbo opozicijoje, mes, ypač Vilniuje ir aplink jį, konservatoriai pasieks geresnių rezultatų vienmandatėse apygardose.
„Nebūtinai taip, kaip pasisekė 2020 metais, nes tada ir aplinkybės gana patogios sukrito. Beje, mes dažnai nepekanakamai įvertiname, kad yra labai svarbu ir tai, prieš kurias partijas tenka kovoti.
Prieš Laisvės partiją, su kuria daugiausia buvo tarpusavio mūšių prieš ketverius metus, tada TS-LKD tikrai buvo palanku kovoti. Bet dabar irgi negalima pasakyti, kad konservatoriai kažkam konkrečiai perleido tą dominavimą ir čia piešiasi kažkokios naujos tendencijos“, – sako jis.