Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Seime įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad nuo kitų metų gegužės tabako gaminiai prekybos vietose nebūtų matomi, o apie juos bylotų tik specialūs užrašai.
Nesmagu prašyti cigarečių
Žiniasklaidai paskelbus apie naujausią siūlymą, netruko prabilti ir patys rūkaliai. Štai portalo tv3.lt skaitytojas kaunietis Nikodemas į apribojimą žiūri dvejopai.
„Pats rūkau gana seniai. Kartais būna nepatogu, kai artimiausioje parduotuvėje tėra viena kasa, kurioje parduodami rūkalai, ir joje nėra nė vienos pardavėjos. Tada nesmagu prašyti, kad kita kasininkė eitų ir paduotų pakelį cigarečių“, – laiške tv3.lt rašė Nikodemas.
Jis pasakoja su panašia tvarka susidūręs ir Jungtinėje Karalystėje, ir Baltarusijoje.
„Prisipažinsiu, prašyti cigarečių Minske buvo irgi nesmagu – tarsi norėtum nusipirkti ne visai gerą daiktą. Bet galbūt po kurio laiko visi pripras ir tai taps įprasta. Visokių komentarų buvo, kai uždraudė rūkyti kavinėse (beje, Baltarusijoje tai dar leidžiama). Bet vėliau visi priprato ir niurzgėjimo neliko“, – rašė Nikodemas.
Tačiau jis pripažįsta, kad matant mažiau cigarečių, mažiau galvoja ir apie rūkymą.
„Manyčiau, tai ypač aktualu tiems, kas nepradėjo rūkyti ar parūko retai. Kuo mažiau pirksime cigarečių ir kuo mažiau rūkysime, tuo mažiau rizikuosime savo sveikata. O tai gal ir nėra taip blogai“, – svarstė skaitytojas.
61 proc. lietuvių pritaria, jog pardavimo vietose tabako gaminiai nebebūtų matomi, rodo Eurobarometro duomenys.
Bando atpratinti jaunus
A. Veryga tikisi, kad siūloma naujovė prisidėtų mažinant mažmeninės prekybos vietose tabako gaminių prieinamumą ir rūkymo patrauklumą tarp jaunimo.
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, aštuoni iš dešimties rūkančiųjų pradeda vartoti tabaką būdami paaugliais. Europos šalių kontekste Lietuva pirmauja pagal mokinių, kurie būdami 13 metų ir jaunesni surūkė pirmąją cigaretę, skaičių. Taikant ikišiolines prevencijos ir kontrolės priemones mums pavyko sumažinti rūkančiųjų skaičių Lietuvoje, tačiau rūkančių vyrų ir 15 metų berniukų skaičius vis dar daug didesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Taip pat siekiame kuo labiau palaikyti norinčius mesti ir metusius rūkyti“, – teigia ministras.
Analogiška praktika taikoma Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Airijoje, Norvegijoje, Suomijoje. Estijoje apribojimas įsigalios jau nuo šių metų liepos 1 dienos, Latvijoje – nuo 2020 metų spalio 1 dienos.
Atvirai demonstruoti tabako gaminius bus leidžiama tarptautiniame jūrų ar oro uoste ar Lietuvos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punkte įsteigtose prekybos vietose, kuriose prekės parduodamos tik iš Lietuvos išvykstantiems keleiviams. Apribojimas negalios ir laivuose, orlaiviuose, traukiniuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais.
Iki šiol Sveikatos apsaugos ministerija yra siūliusi suvienodinti Lietuvoje parduodamų cigarečių pakelius, tačiau tokiai idėjai nepritarė Vyriausybė.
Reikia daugiau laiko
Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas A. Verygos siūlomą apribojimą vadina švelniu ir jį palaiko, tačiau atkreipia dėmesį, kad iki pataisų įsigaliojimo palikta per mažai laiko.
„Seimas priiminės šitą įstatymo projektą rudens sesijoje, o įsigaliojimas numatytas kitų metų gegužės 1 dieną. Tai didiesiems prekybos centrams tikrai nėra problemos rasti vietos ir ten pervežti tuos stendus su cigaretėmis į kažkurį kampą. Daugiau problemų yra su mažosiomis parduotuvėlėmis – kur joms rasti vietą? Vos ne į sandėliuką nešti“, – tv3.lt kalbėjo E. Gentvilas.
Vis dėlto jis neabejoja, kad rūkaliai ir toliau pirks cigaretes, nepaisant to, kad jų nematys.
„Jeigu žmogui reikia cigarečių, taip nebūna [kad nepirktų], vis tiek nori“, – juokėsi E. Gentvilas.
Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas pritaria, kad siūloma apribojimas veikiausiai neigiamai atsilieptų mažiesiems prekybos tinklams ar pavienėms parduotuvėms.
„Lietuvoje yra apie 4,8 tūkst. prekybos vietų, tik maždaug 800 iš jų yra didieji prekybos centrai. Likę 4 tūkst. – mažosios parduotuvės, kioskai. Remiantis kitų šalių praktika, prekybininkai susidurs su nemažais finansiniais ir organizaciniais kaštais, bandant įgyvendinti šią priemonę. Kitose valstybėse vien cigarečių dispanserio įrengimas kainuoja nuo 1,2 iki 1,5 tūkst. eurų. Ne visi bus pakankamai pajėgūs tai įgyvendinti“, – tv3.lt sakė A. Neverauskas.
Baiminasi kontrabandos
Be to, anot A. Neverausko, analogiškas prekybos tabaku priemones išbandžiusios šalys negali pasigirti teigiamais rezultatais mažinant rūkančiųjų skaičių.
„Kanadoje buvo atliktas tyrimas, remiantis Kanados tabako vartotojų stebėsenos duomenimis, kuris nustatė, kad toks pardavimo būdas, slepiant tabako gaminius, neturi jokio statistiškai reikšmingo poveikio rūkymo paplitimui ar rūkančiųjų mažinimui. Kokybės prasme, skirtingų žemynų atlikti tyrimai rodo, kad šis siūlymas skirtingų visuomenių tarpe didelės naudos neatnešė“, – pažymėjo A. Neverauskas.
Taip pat jis išskiria, kad papildomas apynasris galėtų pasitarnauti cigarečių kontrabandos rinkai, kuri pastaruoju metu ir taip auga. Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto tuščių pakelių tyrimo duomenimis, šešėlinės tabako gaminių rinkos mastas Lietuvoje 2018 m. ketvirtą ketvirtį siekė 19,3 proc. ir nuo 2018 m. antro ketvirčio išaugo 1,6 proc.
„Asmenims, kurie užsiima nelegalia prekyba tabako gaminiais, faktas, kad ir legalūs, ir nelegalūs gaminiai būtų parduodami visuomenei nematant, manau, tikrai supaprastintų į Lietuvą nelegaliai atvežtų tabako gaminių realizavimą. Tai papildomos rizikos ir čia egzistuoja“, – pastebėjo A. Neverauskas.
Kasmet pasaulyje nuo rūkymo sukeltų ligų miršta apie 7 mln. žmonių.
