Dėl šios netekties centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys pareiškė užuojautą velionės šeimai, artimiesiems, Lietuvos laisvės kovų bendražygiams ir bendraminčiams.
T. Rubšytė-Ūksienė gimė 1931 metais Tauragės apskrityje. Dar besimokydama vidurinėje mokykloje ji bendradarbiavo su Lietuvos partizanais: perduodavo žinias, organizuodavo susitikimus, rūpinosi saugiu sužeistųjų pergabenimu, reiškėsi pogrindžio spaudoje.
Dėl to 1953 metais ji buvo suimta ir tais pačiais metais Pabaltijo karinio tribunolo nuteista dešimčiai metų laisvės atėmimo be teisės penkerius metus grįžti į tėvynę.
T. Rubšytė-Ūksienė kalėjo Archangelsko ir Permės sričių lageriuose, į laisvę grįžo 1956 metų vasarą. 1959 metais ji baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir mokytojavo Nevočiuose, buvo Šilalės vakarinės mokyklos konsultacinio punkto vedėja.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, T. Rubšytė-Ūksienė subūrė aktyvią politinių kalinių ir tremtinių organizaciją, kartu su bendražygiais rinko duomenis apie trėmimų mąstą, žuvusiuosius, iš kalėjimų negrįžusius Lietuvos gyventojus, rūpinosi jų atminimo įamžinimu.
T. Rubšytė-Ūksienė perrašinėjo išlikusius rankraščius, ruošė juos redagavimui, pati rengė straipsnius, rašė eilėraščius.
2012 metais ji apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, 2018 metais už savanorystės sklaidą Lietuvoje T. Rubšytė-Ūksienė įvertinta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, 2018 metais jai suteiktas Šilalės garbės piliečio vardas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
