Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja globos įstaigų darbuotojų yra paskiepyta kiek daugiau nei 80 proc., socialinę globą gaunančių asmenų – beveik 90 proc.
Susiduria su senjorus skiepyti nesutinkančiais artimaisiais
Vilniaus Senjorų socialinės globos namuose gyvena 240 senjorų. Dauguma jų patenka į 85 ir vyresnio amžiaus grupę.
Įstaigos direktorius Vytautas Gricius naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad nuo pat vakcinacijos pradžios visi senjorai, galintys savarankiškai apsispręsti, gana lengvai sutikdavo pasiskiepyti nuo COVID-19.
„Dažnai aiškindavo, kad senas žmogus, skiepyti nereikia, tačiau dabar daugmaž viskas gerai. Skiepijant pastiprinamąja doze lyg ir nebematome tokių griežtų antivakserių.
<…> Senjorams aiškiname, kad pastiprinamąja vakcinos doze reikia pasiskiepyti, nes jų imunitetas silpsta, gali susirgti jie patys“, – nurodė jis.
Tačiau neretai socialiniams darbuotojams tekdavo pasistengti įkalbinti artimuosius, priimančius sprendimus už garbaus amžiaus žmones, kurie neretai pasirodydavo esantys prieš skiepus. Šiems artimiesiems būdavo siūloma pasirašyti raštiškus sutikimus, kad senjoro mirties dėl COVID-19 atveju jis prisiima visą atsakomybę.
„Tai buvo agitacijos dalis. <…> Mes to nereikalaudavome“, – pridūrė V. Gricius.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatyta pacientų teisė kreiptis į „Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl žalos atlyginimo (be kita ko mirus pacientui) ir nėra numatyta galimybė tokios teisės atsisakyti (pacientas gali nesikreipti dėl žalos atlyginimo, bet atsisakyti to iš anksto negali)“.
„Tad toks globos įstaigų reikalaujamas sutikimas vertintinas tik kaip informavimas apie sveikatos priežiūros paslaugų atsisakymo (skiepijimo) galimas pasekmes ir nėra įpareigojantis“, – įstaigos pasiūlymą pasirašyti raštišką sutikimą dėl senjorų skiepijimo vertina SAM.
SADM išskiria pagrindinius iššūkius revakcinuojant senjorus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) patikina, kad pirminis vakcinavimas globos įstaigose esminių problemų nesukėlė.
Socialinių paslaugų priežiūros departamento duomenimis, rugsėjo 10 d. imunizacijos lygis suaugusių asmenų su negalia ir senyvo amžiaus asmenų socialinės globos įstaigose siekė 89,7 proc. gyventojų ir 80,8 proc. darbuotojų.
„Revakcinacijos stiprinančiąja vakcinos doze procesas tik įsibėgėja ir kasdien situacija kinta (rugsėjo 29 d. buvo revakcinuoti 38,5 proc. gyventojų ir 20,1 proc. darbuotojų)“, – nurodo SADM.
Ministerijos atstovai taip pat įvardija ir kylančius sunkumus revakcinuojant senjorus.
„Žmonės kelia klausimus, kaip sustiprinančioji vakcinos dozė veikia viruso atmainas, apie atitinkamų vakcinų šalutines reakcijas, dalis nuogąstauja dėl galimo šalutinio trečiojo skiepo poveikio ir pan.
Tačiau teigiamą poveikį revakcinacijai daro įstaigų pavienės iniciatyvos (darbuotojų ir gyventojų švietimas, papildomos laisvos dienos darbuotojams, išvykos gyventojams ir pan.)“, – nurodo ministerijos atstovai.
Pritarė 100 eurų kompensacijai
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstatymą, kuriam įsigaliojus 75 metų sulaukę asmenys galės gauti vienkartinę 100 eurų išmoką už pasiskiepijimą nuo koronaviruso.
Vienkartinė išmoka bus mokama 75 metus sukakusiems asmenims, kurie:
- iki 2021 m. rugsėjo 1 d. nebuvo pasiskiepijęs nė viena vakcinos nuo koronaviruso doze ir iki 2021 m. lapkričio 30 d. pasiskiepys dviem dozėmis arba viena, jeigu skiepijimą sudaro viena dozė;
- iki 2022 m. kovo 31 d. pasiskiepys pirma, antra arba trečia vakcinos doze;
- iki 2021 m. rugsėjo 1 d. nebuvo pasiskiepijęs nė viena vakcinos doze, nes buvo sirgęs ir pasiskiepys nuo gruodžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. bent viena vakcinos doze.
Skeptiškai vertina išmokas senjorams
V. Gricius įsitikinęs – 100 eurų kompensacija globos namų gyventojų nemotyvuos. Jo teigimu, senjorams klius tik 20 proc. nuo visos sumos, likusi dalis – atiteks į įstaigą siuntusiai savivaldybei, kad būtų kompensuota globa.
Tokia tvarka, jo teigimu, galioja su visomis išmokomis ar padidėjusia pensijos dalimi, gaunamomis pajamomis.
„Tarkim, žmogui padidėja pensija 40 eurų. Tai nuo to padidėjimo jis gaus tik 20 proc., o jo finansavimą perskaičiuojanti savivaldybė pasako, kad gaunant didesnes pajamas dalį jos pasiims globos sumai padengti. Manau, tai iškreipia bendrą veidrodį visos Lietuvos mastu.
Žmogui, gyvenančiam savuose namuose, 100 eurų gal ir didelė paskata, tačiau aš linkęs manyti, kad nereikia šitokiu būdu priešinti žmonių“ , – teigia V. Gricius, pridurdamas, kad nesupranta logikos mokėti išmokas tik vėliausiai besiskiepijantiems žmonės.
„Kodėl mes turime antivakserius remti savo kišenių sąskaita? Valstybė ir taip duoda skiepus nemokamai, o šalia to dabar padeda ir saldainį. Bausti juos reiktų“, – sakė V. Gricius.
SADM informuoja, kad situacijos paaiškinimas ne visiškai tikslus – Socialinių paslaugų įstatyme yra išvardintos visos pajamų rūšys, kurios įskaičiuojamos į pajamas nustatant asmens mokėjimo dydį.
100 eurų išmoka pasiskiepijusiems nėra sąraše, tad globos namų gyventojai turi gauti visą šią sumą.
Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos šios asmens gaunamos pajamos:
- su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmenų su negalia gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas, kai jos neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos;
- individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;
- individualios veiklos pajamos;
- autorinis atlyginimas;
- išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
- pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos;
- šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą.
SAM: skiepai efektyviausia priemonė nuo sunkių COVID-19 ligos formų ir galimos mirties
SAM pripažįsta, kad didžiausią įtaką senjorų apsisprendimui vakcinuotis ar ne turi jų aplinka, artimieji.
„Senjorams svarbus artimųjų palaikymas, todėl lemiamas vaidmuo neretai tenka jaunesnės kartos sąmoningumui ir norui apsaugoti savo artimuosius nuo koronaviruso“, – informuoja ministerijos atstovai.
Anot jų, senjorų skiepijimas buvo laikomas prioritetu nuo pat vakcinacijos pradžios, todėl įvairiais būdais buvo siekiama pasiekti kuo didesnę jų dalį. Didžiausia paspirtis, anot ministerijos atstovų, yra šeimos gydytojai.
Jie motyvuojami paskambinti dar neskiepytiems savo pacientams: atsakyti į rūpimus klausimus, paneigti nepagrįstas baimes, pakviesti pasiskiepyti ir pan. „Šeimos gydytojų – kaip autoritetų – argumentai, asmeninis santykis ir paskata buvo ir yra svarbūs – nuo vakcinacijos pradžios šią žiemą iki kvietimo sustiprinančiajai trečiai dozei, kuria jau skiepijami senjorai“, – nurodo SAM atstovai.
Viena iš naujausių ministerijos iniciatyvų – bendradarbiaujat su „Lietuvos paštu“, įgyvendinamas projektas, kai paštininkas su slaugytoja pristato ne tik pensijas, laiškus, bet ir vakciną. Praėjusį mėnesį vakcinos keliavo į Trakų ir Šilalės gyventojų namus, šį mėnesį – į Šilalę, Zarasus, Skuodą.
„Šiuo metu itin didelį dėmesį skiriame skiepijimui namuose: jei vyresnis žmogus, pasikalbėjęs su šeimos gydytoju, sutinka vakcinuotis – jam nebereikia vykti skiepytis į vakcinavimo centrą, mobili komanda atvyksta į namus“, – teigia SAM atstovai.
Spalio pradžioje buvo išsiųstos trumposios tekstinės žinutės su kvietimu pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze, ypač svarbia senjorams, mat mažėjant antikūnų skaičiui organizme, senka ir apsaugos nuo COVID-19 atsargos.
„Dažnu atveju mirusieji nuo COVID-19 ligos Lietuvoje yra brandaus amžiaus neskiepyti asmenys. Šių mirčių buvo galima išvengti. Vakcina šimtu procentų neapsaugo nuo koronaviruso, tačiau ji yra efektyviausia šiuo metu turima priemonė nuo sunkių COVID-19 ligos formų ir galimos mirties“, – priduria SAM atstovai.
