„Viena vertus, daug tokio politikavimo ideologinio, o ne ekspertinio vertinimo yra. Bet pats procesas, kuris buvo pradėtas tos komisijos atsiradimu, jis negali būti nutrauktas“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė S. Skvernelis.
„Tada reikėtų žiūrėti įstatymiškai, kas galutinai tokius sprendimus turėtų priiminėti ir deleguoti, matyt, tą ekspertinio vertinimo funkciją savivaldybėms“, – pažymėjo parlamento vadovas.
Jo manymu, savivaldybių tarybose tam reikalui galėtų būti suburtos ekspertų komisijos, S. Skvernelis taip pat mato galimybę užsakinėti ekspertines išvadas, kaip tai daro Seimas.
„Dabar labai daug tokios ideologinės politikos, nelabai suprantamų argumentų, ne ekspertiniais vertinimais (pagrįstų – BNS), bet emocija. Manau, kad reikėtų klausimą detaliai svarstyti, vieną kartą sukuriant, paskui po kiek laiko naikinant irgi nėra teisingas sprendimas“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Kaip praėjusią savaitę rašė BNS, daugiau kaip dvi dešimtys Seimo socialdemokratų siūlo naikinti Desovietizacijos komisiją, o sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo ar paminklų nukėlimo perduoti savivaldybėms.
Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tokį siūlymą yra pavadinęs bandymu Lietuvoje apskritai stabdyti desovietizacijos procesą.
Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas ir prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą iniciatyvai.
Pagal socdemų projektą, savivaldybių institucijos surinktų informaciją apie viešuosius objektus, galinčius propaguoti autoritarinius ir totalitarinius režimus, išnagrinėtų su tuo susijusius gyventojų, organizacijų prašymus ir ne vėliau kaip per pusmetį priimtų sprendimą.
Jeigu pritrūktų informacijos įvertinti, ar viešieji objektai nepažeidžia įstatymo, savivaldybės galėtų kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), kad šis pateiktų istorinę-archyvinę pažymą dėl tokių objektų.
Taip taptų nebereikalinga vadinamoji Desovietizacijos komisija. Seimo nutarimą dėl jos sudarymo projekto iniciatoriai siūlo pripažinti negaliojančiu.
BNS skelbė, kad totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
Dabar klausimą, ar konkretus objektas pažeidžia įstatymą, nagrinėja iš ekspertų sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, o galutinį sprendimą priima Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius. Vėliau sprendimas perduodamas įgyvendinti viešojo objekto valdytojui.
Kai kurie komisijos sprendimai visuomenėje buvo vertinami prieštaringai. Paskutinis atvejis – menininkų ir visuomenininkų pasipriešinimas dėl Vilniuje planuojamo iškelti S. Nėries paminklo.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba taip pat du kartus atmetė siūlymus panaikinti S. Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimus, Radviliškio rajono savivaldybė atsisakė pašalinti S. Nėries ir Romano Žabenkos gatvių pavadinimus Baisogaloje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
--- Gal laikas pradėti nuo TIKRŲ LR kenkėjų desovietizavimo?
