2020-ieji į istoriją įsirašys kaip Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos skyrybų metai. Po Boriso Johnsono pergalės rinkimuose „Brexitas“ dar realesnis nei iki šiol – jis turėtų įvykti jau sausio 31-ąją. Šventėms iš Londono parskridę lietuviai sako, kad politinės ir ekonominės skyrybos jų negąsdina. Savo gyvenimus ne vienerius metus Jungtinėje Karalystėje kuriantys tautiečiai net ir po „Brexit“ į Lietuvą lagaminų krautis neketina:
„Gyvenu apie devynerius metus. Kol kas dėl „Brexito“ tikrai grįžti neplanuoju ir tikrai jo nebijau.“
„Aš ar taip, ar taip liksiu. Nes ten mano namai pusę gyvenimo.“
„Aišku, truputį gąsdina, bet mano sąlygos vis tiek yra geros ir universitetas nori, kad studentai vis tiek studijuotų ir baigtų ir bent jau man tikrai negresia jokios problemos baigti universitetą.“
Tuo tarpu Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė sako, kad šįryt, išgirdę rinkimų rezultatus, lengviau atsikvėpė ne tik britai.
„Procesas, užsitęsęs gana ilgai, atnešė ir nuovargį, ir erzulį ir galų gale ta tema pabodo ne tik ES piliečiams, gyvenantiems čia, JK, bet ir patiems britams, todėl šitie rinkimai yra vieni svarbiausių rinkimų“, – sako bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
„Labai yra svarbu, kad išnyko ta rizika išstojimo be susitarimo, kas labai daug nerimo kėlė tiek verslams, tiek gyventojams abiejose Lamančo pusėse. Ir tai stabdė ekonomikos augimą, atidėjo investicijas. Šiandien dėl konservatorių pergalės rinkos labai apsidžiaugė, kad bus jau kažkoks aiškumas dėl to „Brexito“ ir svaras berods dviem procentais pabrango. Tai didžiausias šuolis per trejus metus“, – pasakoja „Swedbank“ vyr. ekonomistas Vytenis Šimkus.
Tad kas gi dabar laukia Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių, jei „Brexitas“ iš tiesų, kaip numatyta, įvyks sausio 31-ąją?
„Prasidės vadinamasis pereinamasis laikotarpis, kurio metu ES piliečiams, gyvenantiems JK, bus iš esmės visos tos pačios teisės, kurios galiojo iki šiol. Ir nauja imigracijos politika JK pradės veikti, tikėtina, tik nuo 2021-ųjų, o gal net ir dar vėliau“, – mano politologas Linas Kojala.
Nauja imigracijos politika reiškia, kad ateityje Jungtinėje Karalystėje laimės užsimaniusiems ieškoti lietuviams, britų durys gali ir neatsiverti.
„Super gabūs žmonės, kurie yra tarptautinių konkursų, prizų laureatai ar kitaip daug pasiekę savo asmeniniame gyvenime ar karjeroje, jie galės atvykti į JK be didesnių kliūčių. Tie, kurie yra kvalifikuoti darbuotojai, jie galės atvykti į šalį, jeigu turės kvietimą iš darbdavio su užtikrinta darbo vieta. Tuo metu žemesnės kvalifikacijos žmonės, kurie galbūt norėtų išbandyti laimę JK, jiems bus sudaromos kur kas sudėtingesnės sąlygos ir patekimas jau priklausys nuo konkrečių darbo rinkos poreikių“, – teigia L. Kojala.
Tiesa, dabar Jungtinėje Karalystėje gyvenantys ir iš jos neplanuojantys išvykti lietuviai turės susitvarkyti vadinamąjį nuolatinio gyventojo statusą, kad galėtų ir po „Brexito“ šalyje likti.
„Tai yra svarbiausias, kurį reikėtų padaryti, nes tiems, kurie atvyko į šalį tol, kol ji vis dar yra bendrijos narė, iš esmės yra laiduojamos visos galimybės arba gauti nuolatinio gyventojo statusą, įrodant, kad yra šalyje gyvenama daugiau nei penkerius metus, arba pirmalaikį nuolatinio gyventojo statusą, kurį bus galima įtvirtinti, kai bus pragyventi penkeri metai“, – kalbėjo L. Kojala.
„Spalio pabaigai oficialiai statistikos duomenimis LR piliečių, kurie jau buvo aplikavę, iš viso buvo 124 tūkstančiai, o oficialiai duomenis registruotų LR piliečių, gyvenančių JK yra 212 tūkst. Taigi manau, kad šių rinkimų rezultatai paskatins dar aktyviau registruotis, dar aktyviau tvarkyti savo teisinį statusą ir galimybę pasilikto šioje šalyje“, – sako D. Asanavičiūtė.
Londone gyvenanti Renalda ragina lietuvius „popierizmo“ nebijoti:
„Susitvarkiau prieš kelis mėnesius. Iš tiesų, neplanavau, bet kadangi atidėliojo, atidėliojo, tai nusprendžiau tiesiog susitvarkyti. Ne, per pora savaičių.“
Tačiau paprasčiausias, vos dešimt minučių trunkantis būdas tai padaryti – užpildyti paraišką specialioje išmanaus telefono programėlėje, kur tereikia įrodyti savo tapatybę, pranešti gyvenamosios vietos adresą ir pateikti duomenis apie kriminalinę praeitį. Britai atskleidžia, kad aktyviausiai paraiškas pildo Rumunijos piliečiai, italai, lenkai, prancūzai bei vokiečiai.
