JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri yra siaubiama Rusijos pradėto karo. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV Atstovų Rūmai priėmė keturis, iš viso 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) vertės, įstatymų projektus, kuriais taip pat patvirtinta karinė pagalba Taivanui ir sustiprinta Izraelio gynyba.
Iš karto paskelbus šias naujienas nuotaikos viešojoje erdvėje buvo gana dviprasmiškos. Štai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasveikino JAV Atstovų Rūmų sprendimą skirti Ukrainai naują milijardinę paramą.
„JAV Atstovų Rūmų sprendimas dėl paramos Ukrainai yra stiprus signalas šiuo metu“, – rašė jis sekmadienį socialiniame tinkle X.
Vis dėlto, pasigirdo ir labiau skeptiškų balsų – tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų.
O nuotaikas tarp ukrainiečių gerai iliustravo Volodymyro Končyco, Ukrainos prezidentinės brigados 20-ojo specialiosios paskirties bataliono vado pavaduotojo. komentaras, pasakytas Kijeve.
„Situacija yra nevienareikšmė. Viena vertus, mes labai džiaugiamės, kad sveikas protas nugalėjo – tai suteikia mums daug vilties, duoda suprasti, kad esame demokratinio pasaulio partnerių koalicijoje, kad yra palaikymas, tai labai gerai. Iš kitos pusės, mes buvome tapę vidaus politinių kovų įkaitais. Ta kova tęsiasi, o per tą laiką žuvo be galo daug mūsų karių, kurie būtų galėję gyventi“, – kalbėjo V. Končycas.
Jis taip pat pabrėžė, jog prireiks laiko, kol ukrainiečius pasieks parama.
„Mes juk puikiai suprantame, kad įvairūs procedūriniai klausimai užtruks – paramą Ukraina gaus ne ryt ir ne poryt, o ši parama buvo reikalinga dar užvakar. Būtent dėl šios priežasties, mes ir toliau mokame labai aukštą kainą – t. y. mūsų ginklo brolių gyvenimai“, – pabrėžė kariškis.
„Paprasti Ukrainos žmonės, kariai, tai labai vertina. Tai sėja optimizmą, viltį. Kiekvienas iš mūsų įsipareigoją šią paramą naudoti išskirtinai pagal paskirtį – kovai su priešu“, – pridūrė V. Končycas.
Politologas Nerijus Maliukevičius – svarbiausia išlaikyti tokią poziciją
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas N. Maliukevičius Žinių radijo laidos „Labas, Milda“ metu akcentavo, jog paramos paketo Ukrainos kariai laukė itin sudėtingomis sąlygomis, o užsitęsęs paramos laukimo laikas jiems kainavo ne tik karių žūtis, bet ir technikos praradimą.
Politologo teigimu, daug piliečių karą mato neteisingai – džiaugiasi viena ar kita iniciatyva, kai iš tiesų apie paramą Ukrainai reikėtų galvoti pirmiausia ilgalaikėje perspektyvoje.
„Mums reikia subalansuoti lūkesčius. Rusijos agresijos kontekste, mes gyvename savotišku amerikietiškų kalnelių, atrakcionų principu. Jeigu tos dienos naujiena kažkiek pozityvi, mes jaučiame euforiją, o negatyvios žinios mus meta į neviltį. Man patiko karo eksperto Maiko Kofmano pasiūlymas, žiūrėti į šį karą, kaip vieną purviniausių, kaip į ilgą karą“, – pataria N. Maliukevičius.
„Jeigu tai yra ilgas karas, jis neišsispręs su viena Ukrainiečių kontrataka ar rusų paimtų miesteliu. Mes turime investuoti į ilgalaikį palaikymą. Šitas paketas tėra tik dar vienas žingsnis – jis nėra viską lemiantis, nors šiuo metu Ukrainai ir bus be galo svarbus“, – pridūrė politologas.
Už paramos Ukrainai paketą senate balsavo 48 demokratai ir 31 respublikonas. O prieš paramos Ukrainai paketą senate balsavo 15 respublikonų ir 3 demokratai. Tokie balsavimo rezultatai dar kartą parodė, jog demokratai yra labiau linkę teikti paramą Ukrainai, tačiau ir tarp respublikonų dauguma linkę pritarti paramai.
N. Maliukevičiaus vertinimu, šiuo metu svarbiausia išlaikyti panašią koaliciją ateities balsavimuose.
„Yra ta establishmento pozicija, kurią reikia visais būdais saugoti, kad tolimesni balsavimai būtų panašūs“, – sakė N. Maliukevičius.
Rusijos taikinys esame ir mes
Politologo vertinimu, Rusijos taikiniais esame ir mes, europiečiai. Nors Rusijos bombarduojami ir nesame, anot N. Maliukevičiaus, Rusija siekia palaužti mūsų valią.
„Pagrindinis Rusijos taikinys yra Vakarų valia remti šią kovą. Ir jeigu Putinas meta fronte tankus, karių mėsą, tai prieš Vakarus jis meta hibridinio karo, propagandos įrankius, sujaukti politinius debatus, taip vilkinti procesą ar jį apskritai sužlugdyti“, – kalbėjo politologas.
„Reikia suprasti, jog mes irgi esame taikiniai – tik ne artilerijos ir tankų, bet Putino hibridinio karo taikiniai“, – pridūrė N. Maliukevičius.
Politologas sutiko su ukrainiečių vertinimu – kol parama pasieks frontą, dar praeis daug laiko, o tai kainuos dar daugiau gyvybių.
„Aš nemanau, kad ta ginkluotė, kuri ukrainiečius pasieks gal po dienos, gal po savaitės, o gal po kelių, iš esmės keis situaciją. Aš norėčiau optimistinius lūkesčius šiek tiek sumažinti. Mes turime suprasti, kad taip neturėjo būti – procesas neturėjo tiek užtrukti, ukrainiečiai neturėjo mokėti savo krauju dėl artilerijos trūkumo“, – kalbėjo politologas.
„Svarbu, kad tokių duobių neatsirastų daugiau. O jų tikrai gali būti, artėjant JAV prezidento rinkimams“, – pridūrė politologas.
Mini ir naudingus idiotus
N. Maliukevičiaus teigimu, siekiant palaužti valią remiant Ukrainą, neretai panaudojami ir vietiniai veikėjai.
„Norint pagilinti abejones, deklaruoti visokias taikos žinutes, atsiranda tokie veikėjai kaip vadinamasis taikos generolas. Tai jokiu būdu nereiškia, kad Putinas sukuria tokius veikėjus ar žinutes. Paprasčiausiai, šios žinutės vėliau tampa propagandinio tiražavimo objektu“, – paaiškino N. Maliukevičius, paminėdamas ir anksčiau save „taikos generolu“ praminusį kandidatą Lietuvos prezidento rinkimuose, Valdą Tutkų.
Kaip pasakojo N. Maliukevičius, neretai šioms žinutėms platinti pasitelkiami ir botai.
„Ne vienas kibernetinio saugumo kampanijų atliktas tyrimas rodo, atsirado krūva netikrų Twitterio ir Facebook paskyrų, kurie pasiima tokias žinutes, jas platina, bandydami sukurti iliuziją, kad neva nėra palaikymo Ukrainos pergalei ir panašiai. Tai gali mums sudaryti visiškai iškreiptą realybės vaizdą“, – sakė N. Maliukevičius.
O šioms žinutėms kurti, gali būti pasitelkiamas net ir dirbtinis intelektas.
„Bet yra ir daug kitų elementų. Ir pačios žinutės gali būti kuriamos dirbtinio intelekto pagalba. Tos žinutės galbūt nelabai agresyvios, bet keliančios abejones.
Užtenka sukurti neigiamą NATO karių buvimo Lietuvoje sąrašą ir bandyti iš tos medžiagos kurti alternatyvią realybę“, – kalbėjo politologas.
Išnaudoja ir branduolinio karo baimes
Kremliaus propagandistai dažnai gąsdina Europos šalis branduoliniu karu. Tokių gąsdinimų neišvengė ir Ukraina.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris šiuo metu eina Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, pagrasino Ukrainai branduolinio ginklo panaudojimu.
Jis teigė, kad Ukraina, gindamasi nuo Rusijos, rizikuotų susidurti su politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindų 19 punktu: „Agresija prieš Rusijos Federaciją naudojant įprastinę ginkluotę, kai kyla grėsmė pačiam valstybės egzistavimui“.
„Tai jokia ne savigynos teisė, o tiesioginis ir akivaizdus pagrindas mums panaudoti branduolinį ginklą prieš tokią valstybę“, – sausio 11 d. savo „Telegram“ kanale teigė D. Medvedevas.
Panašiai visai neseniai kalbėjo ir Kremliaus propagandistė Margarita Simonian, teigdama, jog viskas baigsis „branduoliniu smūgiu“. Vasario 7 d. ji pareiškė, jog Rusija „sunaikintų JAV per vieną valandą“.
Daug tokių pareiškimų nuskamba ištikimiausio Kremliaus propagandisto Vladimiro Solovjovo laidoje, kurioje jis pats yra pareiškęs, jog jei kiltų konfliktas su NATO, Rusija dislokuotų branduolinius ginklus.
Neretai gyventojai įsivaizduoja, lyg Putinas turėtų kokį raudoną mygtuką branduoliniam ginklui paleisti, ir galvoja, verta jį panaudoti ar ne. Anot N. Maliukevičiaus, toks ir yra Kremliaus tikslas.
„Žinokite, toks ir yra Kremliaus tikslas. Demonstruoti savo neprognozuojamą charakterį prie branduolinio ginklo mygtuko. Medvedevas atlieka labai konkrečią funkciją – tokio pamišusio ar užgėrusio Putino sėbro.
Maždaug – jeigu ne Putinas, tai kas, šitas buvęs liberalas? Tas liberalas dabar yra baisesnis už Putiną“, – paaiškino N. Maliukevičius.
Politologo vertinimu, Kremliui svarbiausia, kad mus paveiktų baimė.
„Net žinodamas apie branduolinio ginklo panaudojimo ypatumus, aš apie tai nepasakosiu, nes toks ir yra tikslas, kad kalbėtume apie branduolinį ginklą.
Esmė yra ne pats branduolinis ginklas, o žinutės apie jį. Jis yra nukreiptas į mūsų baimes – mes bijome branduolinio ginklo, jis yra viską naikinantis“, – teigė politologas.
„Šnekėjimas apie tokias krizes turi būti įgalinantis – pavyzdžiui, turi būti paaiškinta apie judėjimo kryptis ir principus krizės metu, gynybą ginklu, ką kiekvienas iš mūsų gal padaryti, norint prisidėti prie gynybos“, – pridūrė N. Maliukevičius.
