Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis prieš 9 metus avarijoje tėvo netekęs Nerijus Tamošauskas pratrūko dėl neva nesąžinigo avarijos kaltininko elgesio ir įstatymų sukurtos neteisybės.
„Nelaimė įstūmė mūsų šeimą į sunkią padėtį. Užgriuvo daugybė problemų, kurias iki šiol daugiausia tenka spręsti man pačiam.
Skolų atidavimas turi būti tikras, juk skola – ne žaizda, neužgis. Ne tik aš, bet ir visi kiti, nukentėjusieji nuo nelaimes sukėlusių žmonių, turime teisę sulaukti teismo pripažintos žalos atlyginimo dar šiame gyvenime, o ne po mirties“, – sistema piktinosi tėvo netekęs vyras.
Negana to, įtarė, kad kaltinamasis slepia pajamas. O štai tokiu atveju, advokato Remigijaus Rinkevičiaus teigimu, daug išeičių nėra, esą nukentėjusieji turi patys domėtis apie skolininkų slepiamą turtą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pakomentavo, kokiais atvejais neturtinės žalos atlyginimo procesas užsitęsia ir kaip tai gali leisti Lietuvos įstatymai.
Visos sumos gali laukti ir 50 metų
Po ilgų teismų, anot Nerijaus, avarijos kaltininkas buvo įpareigotas atlyginti neturtinę žalą ir teisinio atstovavimo išlaidas visai šeimai, iš viso – 28 tūkst. eurų.
„Liūdna, kad mama žalos atlyginimo taip ir nesulaukė – šį pavasarį mirė nuo sunkios ligos. Kartu su paveldėtu palikimu man perėjo ir mamai priklausiusios neturtinės žalos dalis“, – laiške naujienų portalui tv3.lt rašė N. Tamošauskas.
Tačiau, jo teigimu, visos sumos išmokėjimo jam ir dėdei gali tekti laukti dar apie 50 metų, mat anksčiau gavę po 96 eurus per mėnesį dabar gauna 32 eurus.
„Vis dar sunku patikėti, kad ir taip jau menkos pinigų sumos, kurias gaudavome kas mėnesį, yra sumažintos daugiau nei dvigubai“, – rašė vyras.
Jo spėjimu, taip nutiko, kai Seimas priėmė Užimtumo įstatymo pataisas ir nustatė naują tvarką: „jei žmogus uždirba minimalią algą ar mažiau, tai kiek ir kam bebūtų skolingas, mokės 10 procentų nuo atlyginimo“.
Įtaria, kad kaltininkas slepia pajamas
Tėvo netekęs vyras pabrėžė, kad dar teismo proceso metu, apeliuodamas į nelaimės kaltininko sąžinę ir nenorėdamas žlugdyti jauno žmogaus gyvenimo, atsisakė dalies savo civilinio ieškinio.
„Dabar suprantu, kad mano geranorišką žingsnį tas vyrukas priėmė kaip silpnumą. Vėliau dar kartą bandžiau belstis į jo sąžinę ir siūliau pradėti mokėti normaliai, po kelis šimtus eurų per mėnesį, kad prievolė būtų įvykdyta per kokius penkerius metus“, – pasakojo N. Tamošauskas.
Nerijus nesulaukė jokios kaltininko reakcijos. Todėl jam kilo klausimas, ar šis slepia pajamas, kad galėtų mažiau mokėti.
„Jis piktavališkai slepia pajamas, visais būdais vengia atsiskaityti. Suprantu, kad sąžinės jausmas šio žmogaus galvoje išjungtas. Nežinau ir negaliu patikrinti, kiek jis tiksliai uždirba ir kokios jo pajamos“, – tvirtino jis.
Vyro žiniomis, kaltininkas dirba autoserviso direktoriumi, tad autoservisas kas mėnesį Nerijui perveda dar apie dešimt eurų.
„Reiškia, tik tiek galima išskaičiuoti iš varganos direktoriaus algos. Visa tai man niekaip nedera nei su sąžiningumo, nei su protingumo principais, kurie civilinėje teisėje turėtų galioti“, – svarstė mirusiojo sūnus.
Teisininkas: „Turime skaudžią realybę, bet išeičių yra“
Advokato Remigijaus Rinkevičiaus teigimu, baudžiamosiose bylose, kur yra skolininkas, kuris neturi pinigų, ir kreditorius, kuris jų negali atgauti, pastarasis paprastai yra bejėgis.
„Jeigu baudžiamojoje byloje nebuvo asmeniui nustatytos sąlygos, per kiek laiko jisai turėjo žalą atlyginti, tai turime skaudžią realybę, yra pikta ir skaudu, nes priteistos neturtinės žalos tiesog negali išsiieškoti.
Visgi tik nustatytas terminas įpareigotų stengtis ir norėti skolą padengti, o ne rizikuoti, kad tavo bausmė pavirstų į realią laisvės atėmimo bausmę“, – paaiškino R. Rinkevičius.
Antstolis, pasak advokato, daug padaryti negalės, jeigu skolininkas neturi nekilnojamojo turto ir jo banko sąskaitoje nedeklaruotų pinigų nėra.
Tačiau, jo įsitikinimu, numanant, kad skolininkas slepia pajamas, išeičių šiokių tokių yra.
„Tu iš esmės turi tapti detektyvu, neišvengiamai reikia galvoti, kaip skolininką prispausti. Anstoliams reikia rašyti ir nurodyti, kad skolininkas turi turto ten ir ten, prašyti jį įpareigoti pateikti duomenis apie išlaidas, išlaikytinius, iš kur gaunamos lėšos pragyvenimui, jeigu oficialiai, tarkime, gauna kelis šimtus eurų per mėnesį“, – paaiškino advokatas.
Tačiau Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė šiam advokato pasiūlymui paprieštaravo teigdama, kad tai nėra reali galimybė ir dabartiniai įstatymai antstoliui nesuteikia teisės kontroliuoti skolininko išlaidų.
Taip pat R. Rinkevičius siūlė tokiais atvejais bandyti kreiptis į policiją dėl neteisingų duomenų apie pajamas ar neteisėto praturtėjimo pateikimo.
Lietuvos antstolių rūmų atstovybė ministerijos pasisakymus vadina neatsakingais
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėja Sigita Arlauskienė pabrėžė, kad neturtinės žalos atlyginimo tvarka nukentėjusiems dėl sveikatos sutrikdymo ar maitintojo gyvybės atėmimo išliko tokia pati. Tai reiškia, kad tvarka neturėjo kisti ir šiuo atveju.
Vis dėlto Lietuvos antstolių rūmų atstovė patikslino, kad šis atvejis nėra žalos atlyginimas už maitintojo gyvybės atėmimą.
„Nerijaus atveju, apie kurį Lietuvos antstolių rūmus yra informavusi išieškojimą vykdanti antstolė, yra priteista žala pilnamečiui sūnui, atsiradusi dėl tėvo žūties. Tai nėra žala, padaryta maitintojo gyvybės atėmimu ir todėl šiuo atveju negali būti taikomos 30 proc. dydžio išskaitos“, – paaiškino ji.
O šiuos ministerijos pasvarstymus Lietuvos anstolių rūmų atstovybė įvertino kaip mažų mažų mažiausiai neatsakingus.
Ministerija įvertina, kodėl Nerijus galėjo gauti vis mažėjančias sumas
Remiantis S. Alauskienės skaičiavimais, Nerijus turėjo gauti 30 proc. jo tėvą partrenkusio vyro pajamų, tai reiškia apie 211,2 eurus kas mėnesį. Tačiau mažiau, minėtus 96 eurus, vėliau – 32, galėjo gauti tik keliais atvejais.
„Skolininkas galimai turi mažiau deklaruotų pajamų nei minimali alga, jei lig šiol antstolis nurašydavo tik 96 eurus, arba įgijo daugiau skolų ir todėl išskaičiuojama dalis „prasiskiedė“. Tokiu atveju reikia subalansuoti visų kreditorių interesus.
Galimai išskaitos sumažėjo ir todėl, kad dar labiau sumažėjo skolininko pajamos. Taip pat yra galimybė, jog antstolis padarė klaidą ir sumažino išskaitas, nors to daryti nereikėjo“, – išvardijo atvejus ji.
S. Alauskienė patarė iš pradžių kreiptis į antstolį dėl sumažėjusių išskaitų, kad paaiškintų pasikeitusią padėtį ir patvirtintų, jog klaida nepadaryta.
