Apie tai diskusijų festivalyje „BŪTENT“ diskutavo TV3 video turinio kūrėjas Artūras Karpavičius, visuomenininkas ir dirbtinio intelekto praktikas Martynas Kairys, VU Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas dr. Vytenis Šumskas ir dezinformacijos analitikė, pilietinio atsparumo iniciatyvos tyrėja Urtė Andriukaitytė.
Kodėl dirbtinis intelektas dabar tapo toks neatsiejamas nuo mūsų kasdienio gyvenimo ir kokią gi problemą jis sprendžia, kad mes dabar nebeįsivaizduojame savo gyvenimo be jo?
M. Kairys: Pirmiausia reikėtų paminėti, kad dirbtinis intelektas neatsirado prieš dvejus metus, lapkričio mėnesį, kai pabandėme ChatGPT. Jis yra nuo 1950-ųjų metų, tik iki pastarųjų dvejų metų mes juo nelabai galėjome naudotis, nebent mokėdavome programuoti ar suprasdavome tam tikrą inžinerinių sistemų veiklą, o dabar mes jau galime – kiekvienas, kuris tiesiog moka rašyti, gali tuo pasinaudoti.
Ir čia buvo toks pirmas visiems „aha“ momentas, aš tai labai gerai atsimenu, penktadienį mes ofise sėdėjome, pasibandę, ir visi sako: „Viskas, man nebereikės dirbti, už mane ir pardavimus padarys, ir visą kodą parašys.“
Buvo lapkričio 30-oji, artėjo kalėdinis laikotarpis. Vienas sako: „Štai, aš pagaliau uošvienei gražų eilėraštį parašysiu per Kalėdas, galėsiu padeklamuoti“, buvo tikrai susižavėjimo momentas. Per labai trumpą laiką, per penkias dienas, jis pasiekė vieną milijoną vartotojų.
Prieš tai kažkas panašaus, arčiausiai to, buvo „Instagram“, kuris per tris mėnesius pasiekė tiek vartotojų, tad nieko panašaus nebuvo. Dar mūsų nuostabai Lietuvoje, kad galima buvo lietuviškai rašyti, ne angliškai.
Jis ten truputį gal darydavo klaidų, bet galima buvo bendrauti. Jį po truputį naudojant, mes jau pripratome prie jo ir jau po to sakydavome: „Ai, čia nieko gero jis nedaro, jau reikia laukti naujesnės versijos“, bet jis labiausiai naudojamas šiai dienai tokioms nuobodžioms užduotims atlikti.
Pavyzdys būtų el. laiškų rašymas, kur aš galiu parašyti tris žodžius, apie ką laiškas ir jis man parašys, tada – atlikti dokumentų analizę. Yra žmonės, kurie naudoja jį kaip „Google“. Tai labai įdomu, nes jis nebuvo sukurtas kaip „Google“ analogas.
Tik nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio buvo pristatyta funkcija, kad galima ieškoti su ChatGPT internete. Būdavo, žmonės ieško informacijos per ChatGPT ir sako: „Martynai, bet man nesąmones rašo ir taip toliau“. Sakau: „Jis nėra sukurtas ieškoti informacijos internete, ne tokiu tikslu tai darote“.
Žmonės dar neturėjo, ir kai kurie dar ir dabar neturi to supratimo, nes išgirsta žodį „dirbtinis intelektas“ ir tada įsivaizduoja, kad jis gali padaryti viską. Įsijungia ChatGPT ir sako: „O kodėl man nepadaro prezentacijos?“ Sakau: „Tai ne tam skirtas įrankis, tam yra skirtas įrankis „Gamma“. Jis kitoks, bet tai juk dirbtinis intelektas“.
Turime tokius lūkesčius, kad jis gali viską, bet tuo pačiu mes nusiviliame, kai jis kažko nesugeba, ir tada arba jį visai nurašome, gal net nebenaudojame, arba patikime viskuo, ką sako, tikime visomis tomis haliucinacijomis ir įsiveliame į kitą problematiką.
Aš sakyčiau, nepaisant to, kad jis su mumis yra daugiau kaip dvejus metus – lapkričio mėnesį bus treji metai – jis daugeliui žmonių vis tiek nėra iki galo atrastas, kyla klausimų. Dabar mes turime tą užrašą „DI“, bet man šiandien parašė mano pusseserė, kadangi aš kalbu apie tai įraše „Facebooke“, ir sako: „Aš nelabai suprantu, čia DI, čia tas pats, kas AI, ar čia kitas įrankis? Tu man paaiškink.“
Žmogus išprusęs, daug ką žinantis, suprantantis, bet net ir dabar gaunasi, kad jie klausia: „O tai kas tas DI?“ Sakau: „Dirbtinis intelektas“. Dar atrodo, kad daug ką žinome, bet iš tikrųjų dar nesame iki galo susipažinę.
Kokią gi problemą jis jums padeda spręsti, ir, jei iš praktinės patirties galėtumėte kokį pavyzdį, tai irgi būtų puiku.
V. Šumskas: Kiekvieną dieną jau tenka naudoti. Jis padeda pagreitinti kai kuriuos darbus šimtą kartų, tūkstantį kartų – štai vakar atsiverčiu „Excel“ lentelę – 2 tūkst. eilučių – ir reikia išrūšiuoti pagal tam tikrą kriterijų, aš užtrukčiau visą dieną, o dirbtinis intelektas padaro per pusę minutės.
Tai pirmyn, kodėl gi ne? Tokių darbų labai daug atsiranda ir tada mes galime būti efektyvesni darbuotojai, tai iš esmės taip.
O kaip gi kūryboje tas dirbtinis intelektas? Kokią problemą jis čia padeda išspręsti?
A. Karpavičius: Kai pirmą kartą pamačiau dirbtinį intelektą – vaizdo įrašą, sugeneruotą su Willu Smithu, valgančiu makaronus – buvau labai susižavėjęs, bet kai po metų parodė jau normalų Willą Smithą, valgantį makaronus, tai buvo labai didelis progreso šuolis.
Aš pagalvojau: „Gerai, o po metų, dar po metų, kaip tai viskas atrodys?“ Dabar mes matome, kaip generuojami šie vaizdo įrašai. Mes patys, aš dabar TV3 darau reklaminius intarpus ir užsklandas, ir kartais reklamoms, bet mes stengiamės kol kas nenaudoti tiek daug jo, kad būtume autentiškesni.
Didžiausias šuolis ir tas progresas buvo su „Photoshop“, kai dabar galima padidinti paveikslėlį arba užretušuoti elementus. Aš dabar neįsivaizduoju, kaip galėčiau dirbti būdamas grafiniu dizaineriu be to DI.
Dirbu ir su muzika, ir dabar matau, kaip kuria ir dainas, ir muziką pats dirbtinis intelektas, bet galvoju, kad reikėtų, kaip kūrybininkui, neprašyti parašyti muziką, o dalyvauti tame procese, pavyzdžiui, pačiam sukurti muziką, duoti jam praklausyti, paprašyti, kad jis perkurtų kokį remiksą.
Jis padaro labai panašų, bet savaip, ir tada išgirsti kai kuriuos elementus, kurie geriau skamba negu pas tave, o tu pasiskolini tuos elementus.
Kodėl reikėjo to pokyčio ir jūsų vertinimu, kokią problemą mes čia turime, kurią padėjo išspręsti dirbtinis intelektas?
U. Andriukaitytė: Jeigu peržvelgiant visą šią diskusiją būtent per mano srities perspektyvą, kalbant apie dezinformaciją, tai iš tikrųjų dirbtinis intelektas mūsų lauke ir sukūrė, ir tuo pačiu galimai sprendžia problemą.
Dirbtinis intelektas mūsų lauke yra ir ginklas, ir priešnuodis. Pastaruoju metu matome milžinišką suaktyvėjimą ir dezinformacijos patobulėjimą. Kaip ir sakė vienas diskusijos dalyvių, prieš daugiau nei dvejus metus, kai dirbtinis intelektas tapo viešai prieinamu įrankiu, mes pamatėme nežmonišką pakilimą labai nekokybiškos dezinformacijos, kuri buvo akivaizdžiai parašyta naudojant dirbtinį intelektą.
Visiškai klaidingi gramatiškai sakiniai, kiekvienas sakinys neturi jokios normalios prasmės. Jie tarpusavy nesilipdo nei į bendrą tekstą, net neatspindi jokio konkretaus naratyvo, absoliučiai nieko, tačiau tie tinklapiai išsibandė dirbtinį intelektą, kaip jį galima pritaikyti savo sferoje, ir matome, kad su laiku ta dezinformacija tikrai tobulėja.
Ilgą laiką mes labai nesunkiai galėjome tiesiog perskaitę kritiniu žvilgsniu atskirti, kur yra absoliuti nesąmonė, kur yra tiesa – šis dalykas vis sudėtingėja. Žinoma, turime dirbtinio intelekto sukurtus įrankius, kurie padeda automatiškai atpažinti dezinformaciją.
Deja, tie įrankiai kol kas neapsieina be žmogiškųjų išteklių – jie nėra įgalūs atskirti ironijos, sarkazmo ir tam tikrų kontekstinių pasisakymų. Iš tikrųjų dirbtinis intelektas mums ir labai padeda, bet ir labai kiša koją tuo pačiu metu.
Atsakant į klausimą „kodėl“, negaliu pasakyti, ar tai mums palengvino, ar apsunkino gyvenimą.
Visą pokalbį kviečiame žiūrėti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
