Įstatymo projektas priimtas antradienį Seime 68 parlamentarams balsavus „už“, penkiems parlamentarams buvus prieš ir 26 susilaikius.
Pagal anksčiau galiojusį Seimo nutarimą nepaprastoji padėtis baigia galioti rugsėjo 16 dienos pabaigoje.
Nepaprastoji padėtis iki gruodžio 16 dienos 24 valandos bus nustatyta nebe visoje šalies teritorijoje, kaip šiuo metu, o pasienyje su Baltarusija ir Rusija, taip pat sieną uždarant Rusijos piliečiams.
„Vyriausybės siūlymas yra nepaprastąją padėtį pratęsti, bet yra pakeitimų nuo dabar galiojančios tvarkos. Siūloma nustatyti pasienio ruože, taip pat pasienio kontrolės punktuose, kurie ne pasienio ruože (ir yra) susiję su papildoma kontrole Rusijos piliečiams, atvykstantiems į Europos Sąjungą su Šengeno vizomis“, – antradienį Seime sakė premjerė.
„Priemonės, kurios siūlomos nustatyti, yra valstybės rezervo naudojimas priimant karo pabėgėlius, kurių šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 tūkst., valstybės sienos apsaugos sustiprinimas, beigi pagal susitarimą su kitomis Baltijos valstybėmis ir Lenkija specialus patikrinimas Rusijos piliečių, kurie vyksta į ES per išorės sieną“, – vardijo Vyriausybės vadovė.
I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad paskutinėmis savaitėmis yra pastebimi smarkiai suintensyvėję bandymai nelegaliai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, prie kurių prisideda ir Baltarusijos pareigūnai.
„Nemanome, kad visos priemonės, kurios yra nustatytos galiojančios įstatyme, yra pakankamos, kad situaciją kontroliuotume“, – nurodė ji.
Ji pridūrė, kad Rusijos ir Baltarusijos įvairių propagandinių kanalų transliacija ir retransliacija, kuri yra uždrausta Seimo nutarimu, turėtų būti perkelti į Visuomenės informavimo įstatymą.
Nuo rugsėjo 16-os nepaprastoji padėtis galios nebe visoje šalyje, kaip šiuo metu, o tik pasienyje su Rusija ir Baltarusija ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje, tai yra Vilniaus ir Kauno oro uostuose, Vilniaus geležinkelio stotyje, kt.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba turės užtikrinti, jog per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną į Lietuvos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai.
Kokie tie konkretūs kriterijai, dar neaišku, todėl demokratas Vytautas Bakas teigia matantis spragų šaime įstatymo projekte spragų.
„Čia rašoma, kad bus neįleidžiami tie piliečiai, kurie atitiks Vyriausybės nustatytus kriterijus. Kokie tie kriterijai? Seimas turi žinoti, priimdamas sprendimą, nes tai yra esminis klausimas. Manau, šis nutarimas nėra paruoštas ir yra neaišku, kam jis yra priimamas“, – antradienio posėdyje aiškino.
Lietuva, Latvija ir Estija praėjusią savaitę pareiškė, kad keliavimas ES yra privilegija, o ne žmogaus teisė, ir nepriimtina, kad valstybės agresorės piliečiai gali laisvai keliauti po Europą, o tuo metu žmonės Ukrainoje yra kankinami ir žudomi.
Turizmo, kultūros, sporto ir verslo tikslais keliaujančių Rusijos piliečių atvykimas į Šengeno erdvę bus apribotas kiekvienai valstybei priėmus nacionalines laikinas priemones ir turi įsigalioti kiekvienoje iš jų atskirai iki rugsėjo 19 dienos.
Lietuvoje sprendimas įgyvendinamas per nepaprastosios padėties nutarimą. Į šalį bus įleidžiami tik disidentai, laisvės kovotojai, nepriklausomi žurnalistai, kiti humanitariniais pagrindais atvykstantys žmonės bei jų šeimų nariai, taip pat ES piliečių šeimos nariai, jūrininkai, Kaliningrado tranzitu vykstantys žmonės, turintieji ilgalaikes „D“ kategorijos vizas.