Kokio amžiaus vaikai gali vieni likti namuose, bei kas juos turėtų prižiūrėti reglamentuojama LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
Kada ir kokiu atveju galima palikti vaiką vieną?
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimos skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė naujienų portalui tv3.lt teigė, jog būtent šiame įstatyme nurodomos gairės – mažametis vaikas negali būti paliekamas vienas, be priežiūros. Jį prižiūrėti privalo vyresnis nei 14 metų asmuo.
„Įstatymuose taip pat numatytos tokio klausimo orientacinės gairės, kurios nusako, jog tėvų pareiga pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų ar vaikas su negalia, atsižvelgus į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros.
Tačiau svarbu pažymėti, jog vaiko palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 min. trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus žmonėmis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs pasirūpinti jaunesniu“, – komentavo U. Klingerė.
Vis dėlto pabrėžiama, jog šis klausimas – be galo individualus, tad tėvai privalo įvertinti kiekvieną atvejį atskirai. Pavyzdžiui, įstatymai nenurodo, iki kurios valandos vakaro vaikai turėtų sugrįžti į namus, nors anksčiau buvo bandoma įteisinti, kad vaikai privalėtų namo sugrįžti iki 22 valandos.
„Tėvai geriausiai pažįsta savo vaikus, todėl spręsdami klausimą, ar vaikas gali likti vienas namuose dienos ar nakties metu, ar iki kurios valandos vakare turėtų sugrįžti į namus, pirmiausia, turėtų įvertinti vaiko amžių ir brandą bei žinoti individualias jo galimybes klausyti suaugusiųjų nurodymų jiems nebūnant šalia bei gebėjimus pasirūpinti savimi: pavyzdžiui, vienas pradinių klasių moksleivis jau moka ir gali pasirūpinti savimi, saugiai grįžti namo, pasišildyti maistą ir panašiai, o kitam – reikia daugiau suaugusiųjų pagalbos, nes pasirūpinti savimi gali būti per sudėtinga“, – pataria U. Klingerė.
„Kiekviena situacija, kurioje šeima priima sprendimą, kada galima palikti vaikus namuose vienus, yra individuali ir dažnai paremta konkrečios šeimos narių susitarimais, abipusiu pasitikėjimu ir, žinoma, paties vaiko sąmoningu pasirengimu namuose likti vienam“, – pridūrė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
Svarbu įvertinti ir laiko tarpą
Vaiko teisių gynėjai taip pat siūlo nepamiršti įvertinti, kiek gi laiko namuose bus paliekamas vaikas, net jeigu jį ir prižiūrės vyresnis žmogus.
„Kiekvienas tėtis ar mama, prieš palikdamas vaiką namuose vieną, turėtų apsvarstyti ne tik jo asmeninius gebėjimus, bet ir įvertinti laiko intervalą, kiek vaikui būti vienam namuose yra saugu“, – pataria U. Klingerė.
O kiek gi laiko vaikai gali būti paliekami namie, prižiūrimi kito žmogaus? Pavyzdžiui, kiek gi laiko penkiolikmetis galėtų prižiūrėti devynmetį?
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos Informacinio komiteto pirmininkė Lina Alksnienė teigia, jog įstatymas šios aplinkybės nenurodo – vis dėlto, vaiko teisių gynėjai laikosi bendros praktikos, jog nepilnamečių vienų palikti nereikėtų ilgiau nei savaitgaliui.
„Žiūrint formaliai, vaikai, šiuo konkrečiu atveju sulaukę atitinkamai 9 ir 15 metų, gali būti vieni namuose, tačiau Lietuvoje galiojantys teisės aktai nenumato, kiek laiko tokio amžiaus vaikai gali būti be suaugusiųjų priežiūros.
Vaiko teisių apsaugos specialistai laikosi pozicijos, kad nepilnamečiai neturėtų likti vieni be priežiūros savaitgalį ar ilgiau, bet šios rekomendacijos nesilaikymas savaime nebūtų traktuojamas kaip įstatymų pažeidimas. Tėvai ir kiti vaikų atstovai pagal įstatymą, nusprendę nepilnamečius palikti vienus savaitgaliui, turėtų įsitikinti, kad per tą laiką neįvyks jokių vaiko teisių pažeidimų. Jeigu vis tik taip nutiktų ir paaiškėtų, jog tai įvyko dėl vaikų nepriežiūros ar palikimo nesaugioje, keliančioje grėsmę jų sveikatai ar gyvybei aplinkoje, tėvams ir kitiems vaikų atstovams pagal įstatymą galėtų būti taikoma atsakomybė“, – komentavo L. Alksnienė.
Be to, vaiko teisių gynėjai priduria, jog aiškiai išsakydami kada grįš, tėvai kuria pasitikėjimo jausmą.
„Svarbu priminti, kad tėvai, išeidami net ir trumpam, vaikui turėtų aiškiai įvardyti, kada jie išeina ir kada ruošiasi sugrįžti, nes žinojimas ir aiškumas vaikui sukuria saugumo jausmą, o ištesėtas žodis – ugdo pasitikėjimą ir atsakomybę.
Minėto pobūdžio situacijose ypatingai svarbios prevencijos priemonės, galinčios apsaugoti vaiką nuo nelaimingų atsitikimų tiek namuose, tiek viešumoje, kai tėvų nėra šalia, yra vaikų mokymas, nuoširdūs pokalbiai šeimoje ir tarpusavio ryšio kūrimas, kuriame vyrauja abipusis atvirumas ir pasitikėjimas. Jei tėvai nuo mažens kalbės su vaiku apie saugų elgesį, primins jam, kad būtų atsargūs, parodys galinčius grėsti pavojus, paaiškins apie galimas neapdairaus ir neatsakingo elgesio pasekmes – vaikas supras ir išmoks, kaip elgtis atsakingai ir išlikti saugiam“, – komentavo vaiko teisių gynėja.
Vyresnis asmuo privalo palydėti ir pasiimti iš mokymo įstaigų
Tokia pati mažamečių vaikų priežiūros tvarka galioja ir tuomet, kai mažamečiams vaikams reikia vykti į darželį, ar mokymo įstaigą – juos privalo lydėti vyresnis asmuo.
„Vaikai iki 6 metų į mokymo įstaigas ir/ar darželius turi būti lydimi vyresnių asmenų, tačiau vaikams, sulaukusiems 6 metų ir daugiau, nėra jokių apribojimų vieniems vykti į minėtas įstaigas. Vis dėlto, tokiu atveju nereikėtų aklai vadovautis vien tik amžiaus kriterijumi. Leidžiant vaikui vienam vykti į mokymo įstaigą ir/ar darželį, būtina ne tik nepamiršti įvertinti eismo sąlygas, atstumą nuo namų iki minėtos įstaigos, bet taip pat vaikas turėtų būti tam tinkamai parengtas: pažinoti eismo ženklus, kelio ženklinimą, šviesoforo signalus, mokėti kitas dalyvavimo eisme taisykles. Be to, vaikas turėtų gebėti atpažinti pavojų, įskaitant bendravimo su nepažįstamais asmenimis rizikas, o, esant reikalui, turėti galimybę ir mokėti susisiekti su tėvais, kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ar išsikviesti pagalbą“, – teigė advokatė L. Alksnienė.
Panaši tvarka galioja ir vaiką pasiimant iš darželio, ar kitos mokymo įstaigos – mažamečiai vaikai patys palikti darželių teritorijos negali.
„Šiuo atveju galioja tos pačios taisyklės kaip ir paliekant vaiką iki 6 metų amžiaus namuose, todėl priklausomai nuo savo amžiaus ir kitų sąlygų nepilnametis asmuo galėtų paimti mažametį iš darželio“, – pastebi L. Alksnienė.
Visgi, advokatė atkreipia dėmesį, jog darželiai gali numatyti ir kitokias taisykles – darželis mažametį vaiką gali leisti pasitikti tik pilnamečiam asmeniui. Tad tėvai turėtų atkreipti dėmesį į šias taisykles.
„Šiuo atveju yra svarbūs du dalykai, kurių privalu paisyti. Visų pirma, tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą visuomet privalo situaciją įvertinti individualiai, t.y. kokia yra nepilnamečio asmens branda, gebėjimai prižiūrėti mažametį, orientuotis aplinkoje, kokios yra eismo intensyvumo sąlygos ir kt.
Antra, vien tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą sprendimo leisti nepilnamečiui pasiimti mažametį iš darželio nepakaks, nes ne mažiau svarbu yra ir tai, kokios taisyklės taikomos mažamečio lankomame darželyje. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintame Pavyzdiniame auklėtojo pareigybės aprašyme numatyta rekomendacija vaikus į grupę priimti ir išleisti į namus tik su tėvais (globėjais), kitais suaugusiais asmenimis, turinčiais raštišką tėvų (globėjų) leidimą/prašymą. Kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga turi savo vidines taisykles, kuriose į minėtą rekomendaciją gali būti atsižvelgta ir tada tokiu atveju pati įstaiga gali neleisti nepilnamečiui asmeniui pasiimti mažamečio vaiko“, – pridūrė advokatė.
Gali grėsti ir nemalonumai
Kaip minėjome, namuose paliktų vaikų priežiūrą reglamentuoja LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Tad nesilaikant numatytos tvarkos, tėvai gali sulaukti vaiko teisių gynėjų dėmesio.
„Svarbu priminti, jog gavus informaciją dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, vaiko teisių gynėjai visuomet individualiai vertina kiekvieną situaciją, pabendrauja su visais šeimos nariais, išklauso vaiko nuomonę ir aiškinasi kitas svarbias aplinkybes. Tad jeigu vaiko teisių gynėjams būtų pranešta dėl namuose vieno palikto vaiko, į tokią situaciją taip pat būtų sureaguota – pirmiausia būtų siekiama pasikalbėti, išklausyti, išsiaiškinti detales, ir jeigu reikalinga – pasirūpinti vaiko saugumu“, – paaiškino U. Klingerė.
Vis dėlto, rimtesnės sankcijos, pavyzdžiui, vaiko perkėlimas iš tėvų namų, taikomos gana retai.
„Svarbu suprasti, kad vaiko perkėlimas į saugią aplinką vyksta tik kraštutiniais atvejais, tad vienkartinis vaiko palikimas namuose, jeigu įvertinus aplinkybes paaiškėtų, jog vaikui buvo sudarytos saugios sąlygos, juo buvo pasirūpinta ir tai nesukėlė realios grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, nebūtų priežastis jo perkėlimui į saugią aplinką.
Išskirtiniais ir gana retais atvejais, pavyzdžiui, kai vaikams stinga realios tėvų priežiūros, šeima vengia priimti pagalbą ir tam tikros situacijos įvyksta ar pasikartoja kaip tyčinės, vaiko teisių gynėjai turi galimybę taikyti tėvams atsakomybę pagal LR administracinių nusižengimų kodeksą“, – teigė vaiko teisių gynėja.
Įvardijo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos taip pat nurodė, į ką tėvams reikėtų atkreipti dėmesį, paliekant vaiką namuose. Pirmiausia, reikėtų pagalvoti apie ryšio priemones, bei ką daryti, jeigu susiskambinti telefonu nepavyktų.
„Situacijose, kai vaikas lieka namuose vienas, visuomet gelbsti technologijos – tėvai gali bendrauti su vaiku mobiliuoju ryšiu ar įvairiomis programėlėmis, kurios leidžia palaikyti vaizdo ryšį, žinoti, kaip jam sekasi būti namuose. Derėtų iš anksto aptarti ir situaciją, kaip vaikas turėtų elgtis, jeigu vienas iš tėvų neatsiliepia telefonu bei susitarti, po kiek laiko ir kiek kartų jis gali bandyti skambinti vėl“, – pataria U. Klingerė.
Be to, namuose neverta palikti lengvai pasiekiamų aštrių daiktų.
„Net ir trumpam palikdami vaikus, suaugusieji turėtų įsitikinti, kad nepalieka mažamečiui pasiekiamoje vietoje aštrių ir smulkių daiktų, verdančių ar karštų puodų, atvirų laiptų, balkono durų ir panašiai“, – pastebėjo U. Klingerė.
