Praktika rodo, kad įprastai teismas įpareigoja nesąžiningą pardavėją sugrąžinti pirkėjo sumokėtus pinigus, padengti patirtas išlaidas bei atsiimti automobilį su nuslėptais defektais atgal.
Vis dėlto, ši istorija pakrypo kiek netikėta linkme. Automobilį pardavusi moteris iškart sutiko su pirkėjo pretenzijomis dėl automobilio defektų, kurių, kaip teigė ji pati, tikrai nežinojo.
Moteris norėjo grąžinti pirkėjo sumokėtus pinigus ir atsiimti automobilį, tačiau tam pasipriešino pats pirkėjas, kuris nieko neatsiklausęs pradėjo tvarkyti transporto priemonę, o po kelių dienų reikalauti, kad būtų padengtos ir šios jo išlaidos.
Neįtikėtinos aferos herojai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 4 243 eurų dydžio kompensaciją už patirtas automobilio remonto išlaidas. Jis teigė, kad 2022 m. vasario 25 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už „Hyundai I40“ sumokėjo 5 tūkst. eurų.
Vilnietis teigė, kad per automobilio apžiūrą, šis išoriškai atrodė tvarkingas, automobilio spidometro rodmenys buvo 236 100 km, o skelbime nurodyta kaina buvo 5 499 eurai.
Automobilio apžiūros metu buvo matoma, kad automobilio vairas yra nusidėvėjęs, ant kėbulo buvo matomos rūdys, tai yra parūdijęs galinis bagažinės dangtis ir virš priekinio lango esanti dalis.
Ieškovas nurodė atsakovės tėvui, kad dėl šių trūkumų šalinimo, jis patirs papildomas išlaidas, nes surūdijusias vietas reikės dažyti, todėl atsakovės tėvas geranoriškai sumažino automobilio kainą iki 5 tūkst. eurų.
Tą pačią dieną po automobilio įsigijimo, suprasdamas, jog įsigijo ne naują automobilį, kuriam yra reikalinga atlikti techninį aptarnavimą (pakeisti alyvą, salono, oro, kuro bei tepalo filtrus) bei perdažyti surūdijusias automobilio dalis (bagažinės dangtis ir automobilio dalis virš priekinio stiklo) nuo tolesnio gedimo, vilnietis transportavo automobilį į autoservisą.
Ten atliko kuro, oro, salono filtrų keitimo darbus, taip pat nudažė surūdijusias automobilio kėbulo dalis, pašalino paslėptus automobilio trūkumus, tai yra pakeitė pusašio riebokšlį, sankabos cilindrą ir atliko turbinos remonto darbus, už visas šias paslaugas, įskaitant ir medžiagas, ieškovas sumokėjo 1 643 eurų sumą.
Autoserviso darbuotojai tada perspėjo ieškovą, kad automobilis turi paslėptų defektų: sugedęs sankabos darbinis cilindras, „barška“ smagratis, prasiskverbia kuras per kuro purkštukus, prasiskverbia greičių dėžės alyva per pusašio riebokšlius, turbina praleidžia variklinę alyvą, variklio alkūninio veleno riebokšlis praleidžia variklio alyvą ir prasiskverbia variklio alyva per viršutinį vožtuvų dangtelį.
Vyras teigė, kad geranoriškai kreipėsi į atsakovę dėl paslėptų automobilio trūkumų ir galimybės išspręsti susidariusią situaciją taikiai, tačiau atsakovė nenoriai bendravo. Ieškovas aktyviai komunikavo ir visais būdais stengėsi išspręsti kilusį ginčą taikiai, tačiau bendravimas jokių rezultatų nedavė.
Jis mano, kad atsakovė atsisakė kilusį ginčą spręsti taikiai dėl to, kad ieškovas yra automobilių serviso vadovas ir, atsakovės teigimu, pateikta paslaugų sutartis yra parengta su neegzistuojančiais defektais.
Vilnietis teigė, kad visų defektų šalinimas jam kainavo 4 786 eurus. Nesulaukęs atsakymo iš automobilio pardavėjos, jis tuos darbus atliko ir pareikalavo, kad už juos sumokėtų pardavėja.
Ieškovo teigimu, parduotas daiktas, dar iki jo perdavimo pirkėjui, jau turėjo esminių paslėptų trūkumų, dėl ko automobilio naudoti, neatstačius būklės į tinkamą eksploatuoti pagal paskirtį, praktiškai neįmanoma.
Įtarė piktnaudžiavimą
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Ji nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja pirkėjo teisėmis, ikiteisminio bendravimo metu elgėsi nesąžiningai, o ieškinyje neatskleidė esminių ginčo aplinkybių.
Ieškovas, sudarydamas sandorį pats pasirinko daikto apžiūros būdą, ir tikėtina, iš anksto planavo pasipelnyti iš pardavėjos, reikšdamas nepagrįstas pretenzijas. Ieškovas yra remontą atlikusio (paslėptus trūkumus šalinusio) serviso vadovas, todėl turėjo išskirtinai palankias aplinkybes įsigyjamo automobilio tinkamai apžiūrai.
Dėl nesuprantamų priežasčių, pirkėjas tomis galimybėmis nepasinaudojo laiku, nors tą pačią sandorio sudarymo dieną atliko pilną daikto apžiūrą savo vadovaujamose įmonėje ir aptiko neva paslėptus trūkumus, nors nurodyti defektai yra natūralaus eksploatuojamo daikto nusidėvėjimo pasekmė.
Pabrėžė, kad sandorio objektas yra 10 metų senumo automobilis, pardavimo metu turėjęs galiojančius valstybės atliekamos techninės apžiūros dokumentus, tinkamas eksploatacijai. Pardavėja prieš pardavimą automobilį remontavo servise, turi tai pagrindžiančius dokumentus.
Pardavimo metu ji dėjo visas pastangas atskleisti daikto savybes, nors nei ji nei jos šeimos nariai neturi techninio išsilavinimo ir patirties techninio darbo (susijusio su automobiliais) srityje.
Nurodė, kad ieškovas ieškiniu reikalavo 4 243 eurų kompensacijos, nors daikto įsigijimo kaina buvo 5 tūkst. eurų. Sugrąžinti daiktą ir atsiimti sumokėtą kainą ieškovas atsisakė, ikiteisminio šalių bendradarbiavimo metu elgėsi nesąžiningai, ką rodo šalių susirašinėjimas, kurio ieškovas nepridėjo prie ieškinio.
Atsakovė pažymėjo, kad 2022 m. kovo 1 d. ji atsakė elektroniniu laišku ir nurodė, kad apgailestauja dėl susidariusios situacijos, tačiau jokių defektų neslėpė, su ieškovo pretenzija nesutiko, ir nurodė, kad jei ieškovo netenkina įsigytas automobilis, ji sutiko, jog ieškovas grąžintų automobilį pardavėjai, o ši gražintų sumokėtą automobilio kainą.
Šis sutikimas duotas praėjus 3 kalendorinėms dienoms arba 1 darbo dienai po automobilio pardavimo. 2022 m. kovo 3 d. ieškovas elektroniniu laišku nurodė, kad jam „labai malonu“, kad neva atsakovė pripažino savo nesąžiningumą.
Jis nurodė, kad jau yra investavęs į automobilio būkles pagerinimą, nes automobilis šiuo metu yra dažykloje. Jis nurodė, kad „paskui“ surinks sąskaitas – kas ir kiek kainavo, nes ir tai pardavėja turės jam kompensuoti.
Tą pačią dieną, kitu laišku ieškovas nurodė, kad gavo sąskaitą už automobilio nepilną remontą ir dalinasi informacija, kiek jis šiai dienai yra investavęs į automobilį. Šią sąskaita pardavėja privalės padengti ieškovui papildomai „prie automobilio grąžinimo“.
Ieškovas prašė nurodyti, kurią dieną įvyks grąžinimas. Teigė, kad pardavėja matys kas dar nepadaryta iš nurodyto sąrašo (remonto). „Šiai minutei“ visas kitas investicijas ieškovas nurodė stabdąs. O jau nurodytų investicijų ieškovas neva nebegali sustabdyti, nes darbai jau buvo pradėti.
Reikalavimas atsiimti automobilį ir papildomai sumokėti ženklią bet neapibrėžtą sumą ieškovo pateiktas praėjus 5 kalendorinėms dienoms arba 3 darbo dienoms po automobilio pardavimo.
Taip pat nurodė, kad 2022 m. kovo 6 d. pardavėja elektroniniu laišku nurodė, jog nepripažįsta savo nesąžiningumo, nes visą laiką elgėsi sąžiningai, tačiau yra linkusi su ieškovu bendradarbiauti ir paprašė atsiųsti paslaugų teikimo sutartį – paraišką be paslėptų vietų. Šis dokumentas iki šiol nepateiktas.
Taip pat, prašė atsiųsti apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją. Ji nurodė, kad kol kas ieškovas neatsiuntė dokumentų, jog realiai yra patyręs išlaidų. Paprašė atsiųsti įrodymus, kad ieškovas atliko visus remonto darbus iki parašydamas jai pirmąjį el. laišką.
Nurodė, kad pardavėjai reikia paaiškinimo, kodėl pirminiame laiške prašė vienų išlaidų, o po to atsiuntė sąskaitą su žymiai daugiau išlaidų. Pardavėja paaiškino, kad akivaizdu, jog ieškovas nuvežė automobilį į autoservisą, kur buvo atlikta apžiūra, buvo nustatyti „defektai“.
Tad kyla klausimas, kodėl ieškovas pasirinko tuos „defektus“ taisyti, o ne kreipėsi į ją dėl automobilio grąžinimo. Tokie ieškovo veiksmai parodo ieškovo nesąžiningumą ir siekį pelnytis iš jos. Juk buvo praėjusios vos kelios dienos nuo transporto priemonės įsigijimo, tad jeigu buvo nustatyti „defektai“, kaip sako ieškovas, jis galėjo iškart kreiptis į pardavėją, o ne remontuoti transporto priemonę.
Taip pat, atsakovė nurodė, kad atsakovas yra serviso, kuriame remontuotas automobilį, direktorius. Todėl kyla klausimų dėl jo sąžiningumo – jis, būdamas profesionalas, suprasdamas apie automobilius ir jų techninę būklę žymiai daugiau nei paprastas vidutinis asmuo, įsigijote transporto priemonę neva nesuprasdamas apie jo techninę būklę, tuomet „atrado“ „paslėptus defektus“, kuriuos nedelsdamas taisė savo servise, ir tik juos pataisęs kreipėsi į pardavėją dėl nuostolių atlyginimo.
Taigi, dar kartą kyla klausimas, kodėl pirkėjas, nustatęs trūkumus, nesikreipė į kitą šalį, o pasirinko investuoti pinigus, ir tik tada kreipėsi į pardavėją (tuo labiau, kad viską sugebėjo atlikti itin greitai).
Teismo verdiktas
Pardavėjai pritarė ir bylą nagrinėjęs teismas. Jis pažymėjo, kad ieškovas, šalindamas 10 metų senumo automobilio trūkumus ženkliai sumai, kuri vėliau viršijo ir paties automobilio įsigijimo kainą, ir negaudamas tam atsakovės (pardavėjo) sutikimo pats prisiėmė riziką dėl jų atlygintinumo.
Negali būti toleruojama situacija, kada pardavėjas, sužinojęs apie paslėptus trūkumus, siūlo grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, o pirkėjas į tai iš esmės nereaguodamas ir nebendradarbiaudamas sąmoningai didina išlaidas bei prašo jas atlyginti. Toks ieškovo, kaip pirkėjo, elgesys neturi būti ginamas.
Todėl ieškovo ieškinį nuspręsta atmesti. Maža to, jis turės atlyginti atsakovei 2 567 eurų sumą, tiek kainavo jos advokato paslaugos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
