Neišėjus iš Rusijos – įspėjimas pirkėjams: Šimonytė tokį žingsnį palaiko

„Kreipimąsi į prekybos tinklus vertinu kaip geresnį žingsnį, nei viską užreglamentuoti įstatymu ir pavesti Vyriausybei nustatyti tvarką, kaip turėtų tokios prekės būti paženklintos. 

Nuo pat pradžių, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, dar 2014 metais, buvo nemažai Lietuvos piliečių, įskaitant ir mane pačią, kurie labai rūpestingai pradėjo tikrinti prekes ir nebepirkti tų prekių, kurios buvo pagamintos Rusijoje. Dabar tie reiklumo standartai kyla aukščiau, kadangi dalis verslų paskelbė, kad iš Rusijos išėjo, bet išėjo ne iki galo, ir tai nėra labai sąžininga pozicija. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Prieš naktinius taikiklius protestavę žalieji nuogąstauja dėl brakonieriavimo rizikos

Seimas svarstys, ar vėl vertinti kompensacijų ir socialinių išmokų prašytojų turtą

Šurajevo apsilankymo Seime atomazga: Armonaitei – nemalonumai

Geriausias tokio elgesio vertintojas yra vartotojas. Bet kartu ir verslas, kuris turi prekinius santykius su tokiomis įmonėmis. Jeigu tų santykių nenori nutraukti, galbūt vartotojas turėtų tokią informaciją žinoti. Manau, kad tai Lietuvos žmonėms svarbu“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Ji nesiėmė spėlioti, ar prekybos tinklai atsižvelgs į tokį kreipimąsi. Premjerė pažymėjo, kad tokia praktika jau taikoma Švedijoje.

Vyriausybės pakartojo, kad nesinorėtų, kad šioje situacija būtų iniciatyvos nauju įstatymu reglamentuoti tokių prekių ženklinimą.

„Daug dalykų šioje Ukrainos kovoje lemia mūsų supratimas, mūsų požiūris ir mūsų nusiteikimas daryti tam tikrus dalykus – remti – arba nedaryti tam tikrų dalykų – neremti tų, kurie turi kažkokį kitą įsitikinimą ir mato tame kažkokias verslo galimybes“, – tvirtino I. Šimonytė.

Seimo nariai Vilius Semeška, Edmundas Pupinis, Aistė Gedvilienė ir Dalia Asanavičiūtė kreipėsi į Lietuvoje veikiančius didžiuosius prekybos tinklus dėl bendrovių, eksportuojančių į Rusijos Federaciją, gaminių žymėjimo prekybos vietose. Dalies demokratinių šalių bendrovių gaminamos produkcijos tiekimas į šalį agresorę – Rusiją, vykdančią karo nusikaltimus, yra gėdingas ir nepriimtinas. 

Siekiant tinkamai informuoti šalies gyventojus, leidžiant jiems apsispręsti, kokio gamintojo gaminius įsigyti, vengiant tų bendrovių produkcijos, kurios iki šiol tiekia savo prekes Rusijos rinkai, pažymime, kad mūsų tikslas – ne įpareigojimu per teisės aktus, bet geranoriškumu ir tarpusavio supratimu grįstas bendradarbiavimas su prekybos tinklais. Neabejojame, kad prekybos tinklai palaiko Ukrainos kovą už nepriklausomybę ir šalies vientisumą,  taip pat džiaugiamės dar anksčiau priimtais sprendimais – išimti Rusijos gamintojų prekes iš prekybos lentynų Lietuvoje. Visgi pabrėžiame, kad privalome ir toliau visomis priemonėmis remti Ukrainą, ginančią mūsų bendras – vakarietiškas vertybes.

„Griežta Lietuvos pozicija dėl Rusijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų turi būti grindžiama ne tik valstybės institucijų, bet ir Lietuvoje veikiančių verslų bei visų piliečių veiksmais“, – teigia Seimo narys V. Semeška.

Atsižvelgiant į besitęsiančią padėtį Ukrainoje ir į Švedijos pademonstruotą pavyzdį, prašome kuo skubiau, pritaikius prekybos tinklui patogiausią būdą, žymėti prekes tų bendrovių, kurios iki šios dienos vis dar remia Rusijos vykdomą karinę agresiją, tiekdamos savo produkciją į jos rinką.