Visą įvykį užfiksavo laidos „Farai“ operatorius.
Atvykus į įvykio vietą ilgai dairytis neprireikė, būrys avelių stoviniavo ir dairėsi vidury sraunios upės. Vanduo avių kojų dar neapsėmė, bet sausumos plotas nepaliaujamai mažėjo.
Vietoje pasirodė gyvūnų šeimininkė. Moteris nusprendė, kad pripučiama valtimi plauks iki avių. Upės srovė tokia stipri, kad valtelė daugiau sukinėjosi vietoje bandydama išlaikyti kryptį, nei judėjo į priekį. Šeimininkės planas toks – įsikelti į valtelę bandos vedlį – šiuo atveju vyriausią avį. Tada visos kitos avys turėtų sekti iš paskos ir briste ar plaukte pasiekti krantą.
Moteris vis dar galinėjosi su srove upės viduryje, kai atvyko ugniagesiai ir atsivežė guminę valtį. Pamačiusios šeimininkę avys sureagavo, tačiau tegalėjo suktis vietoje. Ugniagesiai nelaukė abejotino plano pabaigos ir nuleido valtį į vandenį.
Įvertinusi situaciją, kad vanduo kyla, moteris pirmiausiai puolė gelbėti ėriukus. Vieną įsidėjo į valtį ir ruošėsi plaukti į krantą. Ją pasitikę ugniagesiai pririšo prie valties virvę. Tada stovintys krante traukė virvę ir valtelė pradėjo judėti nepalyginamai greičiau. Šeimininkė kategoriškai uždraudė ugniagesiams ir policininkams artintis prie bandos, kad išsigandę gyvūnai nesušoktų visi į vandenį. Tik kažin, ar likę laiko gelbėti avis po vieną.
Apsemtoje saloje ne tik liko dar bent keli ūgtelėję ėriukai, bet yra ir ką tik gimusių, tad moteris tęsė, ką pradėjusi. Ji vis dar neleido ugniagesiams artintis prie bandos. Išvynioti tinklo ir atitverti nuo srovės nepavyko, todėl buvo bandyta vienu kartu visas avis parvilioti į krantą. Prie valties pririšama seniausia avis – bandos vedlė. Tikimasi, kad kitos seks iš paskos. Deja, vos vedlė paniro, kitos avys apsisuko ir grįžo.
Dėl įvykio pradėtas tyrimas
„Pradėjome administracinį teisinį tyrimą, surinkome medžiagą dėl gyvūnų nepriežiūros, galimo pavojaus jų gyvybei. Aiškinsimės, ar čia nelaimė, ar jai buvo žinoma iš anksčiau. Ji pati aiškino, kad dažnai lanko, bet kaimynai pateikia kitą versiją“, – paaiškino pareigūnas.
Į pagalbą atskubėjo ugniagesiai, nors iš prigimties baikščios, šįkart avys, išvydusios nepažįstamus žmones nesiblaškė ir nepuolė bėgti. Vienas ugniagesys bandė surasti brastą, per kurią visi gyvuliai galėtų pereiti ir saugiai pasiekti krantą.
Vandens temperatūra žema – apie 8–10 laipsnių. Todėl vietoje budėjo ir medikų ekipažas, jei pagalbos prireiktų patiems gelbėtojams. Paaiškėjo, kad avių su ėriukais yra apie penkiasdešimt.
Gelbėtojams pavyko rasti sekliausią kelią, kuriuo pradėtos gabenti avys. Išgelbėti ėriukai mekeno, purtėsi ir dairėsi mamos. Išbadėjusios avys skubėjo ėsti.
Pilnos avių valtys traukiamos prie kranto, kai kurie gyvuliai taip išsekę, kad nepajėgė išlipti.
Išgelbėti pavyko ne visas
Išgelbėtų avių vis daugiau, jų mekenimas vis garsesnis. Stovinčios vandenyje girdi ir žino kryptį kur link judėti. Kuo arčiau krantas, tuo atkaklesnės pastangos jį pasiekti.
Išvargę gelbėtojai nepasidavė ir stengėsi surinkti visas – paklydėlės traukiamos iš vandens ir kraunamos į valtį.
Panirę iki kaklo gelbėtojai vadavo krūmuose užstrigusias avis. Ir paskutinį kartą pilnos avių valtys grįžo į krantą, išsekę gyvūnai net nebandė išlipti patys, kai kurie nebepastovėjo ant kojų.
Kaip vėliau ataskaitoje pateikė ugniagesiai, bendromis pastangomis iš viso pavyko išgelbėti 47 sveikas avis. 3 iš vandens ištrauktos jau nugaišusios.
Visą gelbėjimo operaciją pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
