Asmeniniai asistentai – 58 savivaldybėse
Dar praėjusiais metais prasidėjęs bandomasis asmeninio asistento paslaugų projektas 2020 metais apims beveik visas savivaldybes, išskyrus Širvintų rajoną ir Neringą – pastarosios atsisakė galimybės vystyti asmeninio asistento paslaugas neįgaliesiems.
Asmeninio asistento pagalba neįgaliajam gali būti teikiama iki 4 valandų per parą 7 dienas per savaitę, tačiau konkretus pagalbos pobūdis priklauso nuo negalią turinčio asmens poreikių.
Prašyti asmeninio asistento paslaugų gali asmenys nuo 16 metų, kuriems nustatytas lengvas, vidutinis, sunkus neįgalumo lygis ar 55 proc. ir mažesnis darbingumo lygis dėl judėjimo, regos, klausos, vidaus organų sutrikimų ar kompleksinės negalios, kuri visiškai arba vidutiniškai apriboja veiklą, dalyvavimą visuomenėje ir kuriems reikalinga kitų asmenų pagalba.
Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti atlikti procedūras, susijusias su asmens higiena, suteikti pagalbą maitinantis, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti neįgaliajam tinkamą transporto priemonę, įkelti ar iškelti vežimėlį, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka.
Vis tik žinotina, kad asmeninis asistentas neatlieka visų veiksmų už neįgalųjį, bet atlieka kartu su juo.
Projektui iš viso skirta 4,9 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Pagal savivaldybių pateiktą informaciją, planuojama, kad 2019-2021 metais paslaugos bus suteiktos 1 593 neįgaliesiems.
Kur kreiptis: į savo savivaldybę.
Papildoma pagalba Užimtumo tarnyboje
Panaši lydinčiojo paslauga atsiranda ir įsidarbinant – nuo metų pradžios neįgalieji Užimtumo tarnyboje gali gauti papildomą pagalbą, bandydami įsidarbinti ar lydimąją pagalbą įsidarbinę. Užimtumo tarnyboje asmenis su negalia konsultuoja atvejo vadybininkas, kuris kartu su darbo ieškančiu asmeniu parengia individualų užimtumo veiklos planą. Šiame plane numatoma, kokių paslaugų reikės.
Jeigu žmogus turi darbo pasiūlymą, bet jam reikia papildomos pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras, Užimtumo tarnybos atvejo vadybininkas suplanuoja šias paslaugas ir tarpininkauja organizuojant įdarbinimo paslaugų teikėjo ir darbo ieškančio asmens susitikimą. Užimtumo tarnyba įdarbinimo su pagalba paslaugoms teikti pasitelkia trečiuosius asmenis.
Bendradarbiaudamas ir su neįgaliuoju, ir su darbdaviu, įdarbinimo paslaugų teikėjas padeda susitvarkyti įsidarbinimui reikalingus dokumentus, suprasti darbo sutarties sąlygas, darbdavio vidaus tvarkos taisykles ir darbo vietoje atliekamas darbo funkcijas. Taip pat svarbus ir objektyvus darbo vietos bei sąlygų įvertinimas – įdarbinimo paslaugų teikėjas konsultuoja darbdavį, kaip naujajam darbuotojui turėtų būti pritaikyta darbo vieta.
Jei yra toks poreikis, neįgaliajam teikiama ir lydimoji pagalba – paslaugų teikėjas padeda išspręsti naujoje darbovietėje kylančias problemas, dėl kurių neįgalus asmuo gali netekti darbo. Darbdavys konsultuojamas apie darbo vietos, santykių, sąlygų pritaikymą. Taip pat svarbus lydimosios pagalbos įsidarbinus paslaugų teikėjo uždavinys – konsultacijos, kaip užtikrinti neįgalaus asmens teises ir išvengti diskriminacijos. Jeigu kyla bendravimo dėl darbo santykių problemų, čia taip pat tarpininkauja lydimosios pagalbos įsidarbinus paslaugų teikėjas.
Vidutiniškai per metus į Užimtumo tarnybą kreipiasi apie 10 tūkst. neįgaliųjų, įdarbinama – apie 5 tūkst.
Kur kreiptis: į Užimtumo tarnybą, www.uzt.lt
Išmokos, kompensacijos ir pensijos
VAIKO PINIGAI. Negalią turintiems vaikams, kaip ir gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams, kartu su 60 eurų dydžio vaiko pinigais mokama 40 eurų papildoma išmoka. Iš viso kas mėnesį šie vaikai sulaukia 100 eurų dydžio išmokos.
Lietuvoje vaiko pinigus ir papildomą išmoką gauna 15,2 tūkst. neįgalių asmenų iki 21 metų, iš 14,9 tūkst. yra negalią turintys vaikai.
Kur kreiptis: į savo savivaldybę arba prašymą pildyti www.spis.lt
NETEKTO DARBINGUMO PENSIJOS. Nuo šių metų augo ir netekto darbingumo bei invalidumo pensijos, kurios mokamos neįgaliesiems, netekusiems 45 proc. ir daugiau darbingumo. Netekto darbingumo ar invalidumo pensijas gali gauti tiek jaunesni, tiek pensinio amžiaus neįgalieji, svarbu, kad jie būtų įgiję bent minimalų reikalaujamą metų socialinio draudimo stažą.
Netekto darbingumo pensijos, kaip ir senatvės, 2020 metais didėjo apie 9 proc. – toks pensijų augimo tempas pirmą kartą viršys darbo užmokesčio augimą.
Netekto darbingumo pensijų dydžiai skiriasi kas 5 darbingumo lygio procentinius punktus – didesnę negalią turintys žmonės gauna didesnes pensijas nei turintieji mažesnę negalią.
Nuo 2020 metų pradžios darbingo amžiaus netekto darbingumo pensijų gavėjai, kurie yra praradę 60 proc. ar daugiau darbingumo, bei senatvės pensijos amžiaus neįgalieji, paradę 45-55 proc. darbingumo, gali gauti pensijos priemoką, jeigu visų gaunamų pensijų ir pensinių išmokų suma per mėnesį yra mažesnė nei 257 eurai. Ši priemoka klientui skiriama be atskiro prašymo „Sodrai“.
Lietuvoje iš viso yra apie 168 tūkst. netekto darbingumo ar invalidumo pensininkų.
Kur kreiptis: į „Sodrą“, www.sodra.lt arba 1883.
ŠALPOS PENSIJOS. 2020 metais didėjo šalpos išmokos, kurias gauna apie 60 tūkst. asmenų. Šalpos pensijos mokamos našlaičiams, neįgaliems vaikams, nuo vaikystės neįgaliems suaugusiems žmonėms bei kitiems neįgaliesiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams, kurie neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti.
Šalpos pensijos priklauso nuo šalpos pensijų bazės, o bazė padidėjo nuo 132 iki 140 eurų. Skaičiuojama, kad šalpos išmokos, priklausomai nuo rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėjo 4-18 eurų.
Vienas ryškiausių pokyčių nuo 2020 metų – padidintos šalpos pensijų „grindys“ neįgaliesiems. Tai reiškia, kad neįgalusis negali gauti mažesnės nei 140 eurų šalpos pensijos, kai pernai mažiausia riba buvo 99 eurai.
Šiemet padidėjo ir šalpos senatvės pensijos neįgaliuosius slaugiusiems asmenims bei motinoms, išauginusioms 5 ir daugiau vaikų – nuo 132 eurų iki 210 eurų.
Kur kreiptis: į „Sodrą“, www.sodra.lt arba 1883.
TIKSLINĖS KOMPENSACIJOS. Neįgaliesiems, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, mokamos tikslinės kompensacijos. Jų dydis taip pat priklauso nuo bazės, o ji šiemet auga nuo 114 iki 117 eurų. Tai – papildoma išmoka, kuri gali būti mokama kartu su socialinio draudimo arba šalpos pensija. Tikslines kompensacijas gauna 93 tūkst. asmenų.
Kur kreiptis:
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo – į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, www.ndnt.lt; Dėl kompensacijų – į savo savivaldybę arba prašymą pildyti www.spis.lt.
KOMPENSACIJOS AUTOMOBILIUI ĮSIGYTI AR PRITAIKYTI.
Negalią turintys suaugusieji arba šeimos, auginančios negalią turinčius vaikus, vieną kartą per 6 metus gali pasinaudoti kompensacija lengvajam automobiliui nusipirkti arba pritaikyti. Kompensacija priklauso net ir tais atvejais, kai negalią turinčiam vaikui, kuriam reikia nuolatinės slaugos, sueina 18 metų.
Kompensacijos dydis gali siekti iki 1248 eurų, ji išmokama pagal konkrečias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pasiūliusi Transporto lengvatų įstatymo pataisas, pagal kurią nuo 2021 m. kompensaciją neįgaliojo automobiliui įsigyti siūloma padvigubinti.
Kur kreiptis:
Dėl specialaus poreikio nustatymo – į Neįgalumo ir darbingumo tarnybą, www.ndnt.lt; Dėl kompensacijos – į „Sodrą“, www.sodra.lt arba 1883.
Finansinė pagalba studentams su negalia
Studentams, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje ir kuriems yra nustatytas 45 proc. ar mažesnis darbingumas, taip pat sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, priklauso finansinė pagalba – kas mėnesį mokama išmoka specialiesiems poreikiams tenkinti, iš dalies kompensuojamos studijų išlaidos (jei studentas studijuoja mokamoje vietoje) ir kas mėnesį mokama išmoka studijų prieinamumui didinti.
Finansinė pagalba teikiama, kai negalią turintis studentas anksčiau nėra įgijęs atitinkamos studijų pakopos išsilavinimo. Išmokos mokamos nepaisant kitų studento gaunamų pajamų.
Kur kreiptis: į savo aukštąją mokyklą.
Pritaikyto socialinio būsto skyrimas neįgaliesiems
2020 metais įsibėgėja praėjusių metų antroje pusėje priimto Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimas dėl neįgaliųjų, gyvenančių socialiniuose būstuose. Jeigu socialiniame būste gyvenantis žmogus tampa neįgalus, o būstas nėra pritaikytas, naujas, jau pritaikytas būstas jam turi būti suteiktas nesilaikant eiliškumo.
Kur kreiptis: į savo savivaldybę.
Griežtesnė socialinių įmonių kontrolė
Šiai metais įsigalioja Socialinių įmonių įstatymo pataisos, pagal kurias neįgaliuosius įdarbinančios socialinės įmonės skatinamos aktyviau įdarbinti sunkesnę negalią turinčius darbuotojus. Kai kurios pataisos įsigaliojo nuo sausio, dalis įsigalios nuo liepos.
Nuo sausio:
- Neįgaliesiems – naujos įdarbinimo su pagalba paslaugos: pagalba įsidarbinant ir lydimoji pagalba įsidarbinus (minėta skiltyje „Papildoma pagalba Užimtumo tarnyboje“).
- Socialinėje įmonėje norintys dirbti neįgalieji turi registruotis Užimtumo tarnyboje.
- Neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, remiami iki 6 mėnesių.
- Subsidija asistento išlaidoms mokama, kai yra nustatytas asistento pagalbos poreikis neįgaliojo darbo funkcijoms atlikti. Darbo funkcijas, kurių neįgalus darbuotojas negali atlikti be asistento pagalbos, nustato gydytojas.
- Socialinė įmonė ne mažiau kaip 75 proc. gauto pelno privalo reinvestuoti į tikslus, susijusius su neįgaliųjų grįžimo į darbo rinką, jų socialinės integracijos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu.
- Subsidija neįgaliųjų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti skiriama, jei tam reikalingi įrenginiai ar reikmenys įsigyjami iš nesusijusių įmonių.
- Jei socialinei įmonei steigiant darbo vietą ketinama įsigyti naudotus darbo įrenginius už daugiau nei 11 769,73 Eur (19,39 MMA) arba įrenginiai įsigyjami steigiant daugiau kaip 5 darbo vietas, įmonė turi užsakyti numatomo įsigyti turto vertinimą, pagal kurį apskaičiuojama subsidijos suma.
Nuo liepos:
- Neįgaliųjų socialinės įmonės statusas bus keičiamas į socialinės įmonės statusą. Šiuo metu egzistuoja dviejų rūšių socialinės įmonės: socialinės įmonės ir neįgaliųjų socialinės įmonės.
- Bus remiami tik neįgalūs socialinių įmonių darbuotojai, kai šiuo metu remiamos ir kitos grupės: vyresni kaip 50 metų asmenys bei ilgalaikiai bedarbiai.
- Bus remiami tik darbingo amžiaus neįgalūs socialinių įmonių darbuotojai, kai šiuo metu remiami ir pensinio amžiaus neįgalieji.
- Socialinėse įmonėse turės dirbti ne mažiau nei 6 neįgalūs darbuotojai, o dabar – ne mažiau nei 4.
- Socialinėje įmonėje ne mažiau nei pusę darbuotojų turės sudaryti neįgalieji: 40 proc. ir daugiau – žmonės, turintys sunkų ar vidutinį neįgalumą arba neviršijantį 40 proc. darbingumą, ir 10 proc. – žmonės, kuriems nustatytas 25 proc. darbingumas ar sunkus neįgalumas.
- Neįgalių darbuotojų darbo laikas per mėnesį turės sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. įmonės kitų darbuotojų darbo laiko.
- Socialinės įmonės iš neremtinos veiklos galės gauti ne daugiau nei 15 proc. pajamų, kai šiuo metu riba – 20 proc.
- Socialinėse įmonėse dirbantys neįgalieji bus remiami, tik tada, jei jie nedirbs pagal kitą darbo sutartį ar savarankiškai.
