M. Chorošinas spalio viduryje kartu su savo šeima atvyko į Lietuvą. Nuo Baltarusijos režimo jėgos struktūrų nukentėjęs baltarusis lapkričio pabaigoje kreipėsi į Lietuvos prokurorus, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kankinimų, pripažįstant juos nusikaltimais žmoniškumui.
Grėstų iki penkerių metų nelaisvės
Lietuvos Generalinė prokuratūra pagal vyro skundą trečiadienį pradėjo tyrimą. Ikiteisminį tyrimą Lietuvoje kontroliuoja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas.
„Šis procesinis sprendimas priimtas gavus Baltarusijos piliečio skundą dėl smurto, kurį jis nurodo patyrę spalio 13 dieną Minske ten vykusių įvykių metu“, – žurnalistams trečiadienį sakė departamento vyriausiasis prokuroras Saulius Verseckas trečiadienį.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad asmuo, kuris vykdydamas valstybės politiką ar veikdamas su valstybės leidimu, kurstymu, palaikymu ar pritarimu, bet kokiu būdu kankino arba kitaip itin žiauriai elgėsi su kitu žmogumi taip sukeldamas nukentėjusiajam stiprų fizinį ar psichinį skausmą arba dideles kančias, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
„Manome, kad piliečio pareiškime nurodytos aplinkybes patvirtina, kad yra šio nusikaltimo galimi požymiai. Visų pirma, jis nurodė, kad jis buvo be aiškaus pagrindo sulaikytas Minske, galimai teisėsaugos pareigūnų, galimai kitų asmenų.
Buvo sulaikymo metu ir viso laiko metu, kai jis buvo sulaikytas, su juo buvo žiauriai elgiamasi, žeminamas jo orumas, mušamas ir kitaip kankinamas, dėl ko jis patyrė dideles kančias“, – sakė S. Verseckas.
Jo teigimu, nurodytos aplinkybės leidžiam manyti, kad tai nebuvo atsitiktinis išpuolis, bet tai buvo daroma sąmoningai, vykdant dabartinę Baltarusijos valdžios politiką, siekiant nuslopinti Baltarusijos piliečių išreiškimą valią, nesutinkant su prezidento rinkimų rezultatai.
„Todėl manome, kad tokių asmenų, kaip jis, per įvykius Baltarusijoje nukentėjo ir žymiai daugiau“, – pridūrė S. Verseckas.
Jis sakė negalintis prognozuoti, kiek laiko truks ikiteisminis tyrimas.
Kaltinamajam slapstantis nuo teisingumo procesas gali vykti ir už akių.
Kas yra Maksimas Chorošinas?
34-erių Baltarusijos verslininkas pasižymėjo savo aiškia pilietine pozicija. Kartu su žmona jam Minske priklauso gėlių salonas „Pervyj cvetnoj“. Maksimas ne sykį paprasčiausiai dalijo gėles moterų eitynių dalyvėms. Spalio 13-ąją jį prie namų pasitiko smogikai, kuomet jis su žmona artėjo prie savo automobilio, – ir brutaliai sumušė.
Sutuoktinę kaukėti vyrai paleido, o jį sugrūdo į autobusiuką ir nuvežė į nuovadą. Pakeliui smogikai Maksimui sakė, kad jis „atsakys už grasinimus jų šeimoms“, mušė jį. Tačiau tikrasis pragaras prasidėjo pačioje nuovadoje – Maksimą nusivedė į kambarį, kur buvo apie 10 smogikų. Jie aiškino, kad tai būtent Maksimas padegė Minsko OMON vado užmiesčio namą ir svaidė akmenis į omonininkus.
Vėliau du kaukėti vyrai pradėjo talžyti Maksimą lazda. Mušė taip, kad M. Chorošinas neteko sąmonės. Vėliau vyrui nuo sumušimų prasidėjo į astmą panašus priepuolis. Nuovados pareigūnai išsigando ir iškvietė greitąją. Po tokios „apklausos“ Maksimą tiesiog už rankų išsinešė medikai – jam prasidėjo isterija, vyras negalėjo sulaikyti ašarų, jam buvo sužalotos akys ir koja.
Medikų diagnozė tokia: „Uždara lengvos formos smegenų trauma, smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis, viso kūno sumušimai, prakirsta viršutinė lūpa“.
Sužinoję, kas nutiko Maksimui, baltarusiai nusidriekė į eilę prie jo gėlių parduotuvės. Darbuotojų teigimu, jie netgi kažkuriuo metu pritrūko gėlių, ko nebūna net švenčių laikotarpiu.
Nelaukdamas, kol jam pateiks oficialius kaltinimus, M. Chorošinas kartu su šeima išvyko iš Baltarusijos.
Į Lietuvą atvyko pakeitęs tris mašinas
Baltarusis į Lietuvą, kaip pats pasakojo, pateko „kaip filmuose“ – padedamas neabejingų jo nelaimei draugų pasiekė pasienį.
„Aš iškart nusprendžiau, kad reikia važiuoti, nes žinojau: taip paprastai „teisėsaugininkai“ manęs nepaleis. Šalia mano palatos pirmosiomis dienomis stovėjo konvojus – manau, jį patraukė tik todėl, kad apie mane rašė žiniasklaida – jeigu nebūtų to triukšmo, nežinau, kuo būtų pasibaigę“, – „Laisvės radijui“ pasakojo M. Chorošinas.
„Mes sugalvojome pabėgimo planą. Iš ligoninės oficialiai aš turėjau išeiti pirmadienį. Vėlų sekmadienio vakarą su lašeline rankoje ir vos ne su naktiniais aš nusileidau į ligoninės kiemą, ištraukiau adatą iš venos ir sėdau į mašiną. Kartu su šeima iškart išvažiavome į pasienį. Viskas vyko kaip koviniame filme: mes pakeliui pakeitėme tris mašinas. Pasisekė, kad žmonės iš Lietuvos ambasados labai padėjo, vizą padarė faktiškai per vieną dieną“, – šiurpius prisiminimus pasakojo jis.
Anot Maksimo, pasienyje prasidėjo tikras pragaras, prasidėjo ilgiausios jo gyvenime valandos. „Žmonos ir vaiko pasus tikrino 30 sekundžių, o mano – apie valandą. Tai buvo šiurpiausia valanda mano gyvenime. Aš mintyse apgalvojau pačius blogiausius scenarijus, nes supratau, kad pasieniečiai žino, kas aš toks, ir mačiau, kaip jie kažkam skambino, laikydami rankose mano pasą. Aš jau buvo faktiškai patikėjęs, kad manęs neišleis, pradėjau mąstyti, kaip bent šeimą išsiųsti į Lietuvą. Tačiau galų gale mus visus per stebuklą praleido“, – aiškino Maksimas.
Maksimo teigimu, šiuo metu pagrindinis jam kylantis klausimas – už ką buvo sumuštas. Kaltinimai taip ir nebuvo pateikti, o nuovadoje M. Chrošinas pasirašė tik vieną protokolą, kad dalyvavo nesankcionuotame mitinge.
