Įvertintas turėjo būti ir Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys. Lietuvių mokslininkas panašiu metu kaip apdovanotosios kūrė genų žirklių technologiją, o prieš tai dalijosi kitą prestižinį apdovanojimą.
„Profesorius V. Šikšnys nuo pat pradžių buvo vienoje gretoje su šiandieninėmis laimėtojomis, todėl yra labai apmaudu. Reikėtų pastebėti, kad dar 2018 metais jie visi trys už CRISPR fenomeno atradimą ir vystymą buvo apdovanoti taip pat itin prestižiniu apdovanojimu – Kavli premija, todėl pagrindo tikėtis, kad VU akademikas galėtų būti tarp Nobelio premijos nugalėtojų, buvo tikrai daug. To mokslo bendruomenė labai tikėjosi“, – dar spalio mėnesį komentavo Vilniaus universiteto vicerektorė Edita Sužiedėlienė.
Nors V. Šikšnys ketvirtadienį ir nebus apdovanotas Nobelio taikos premija, jį šią simbolinę dieną įvertino pats VU ir jo rektorius Rimvydas Petrauskas. Profesoriui ir jo komandai skirta šimtatūkstantinė dotacija, o rektorius neslepia vilčių, kad anksčiau ar vėliau Lietuvos mokslininkai taip pat gaus prestižinę premiją.
„Šiandien Stokholme vyks pagrindinis Nobelio premijos renginys. Šiemet Lietuvos mokslas buvo kaip niekad arti šio apdovanojimo. VU profesoriaus Virginijaus Šikšnio atradimas tapo šių metų Nobelio premijos chemijos srityje dalimi.
Atsiliepdamas į šį išskirtinį pasiekimą, Vilniaus universitetas profesoriui Šikšniui ir jo komandai skyrė 100 000 tūkstančių eurų tikslinę dotaciją „Gyvybės kodo perrašymas“ už indėlį į pasaulinio lygio mokslo atradimus.
Ši premija profesoriui leis toliau plėtoti CRISPR-Cas9 technologiją ir imtis naujų mokslinių tyrimų Vilniaus universitete.
Talentingi ir ambicingi Lietuvos mokslininkai jau daro pasaulinio lygio atradimus. Turime ieškoti galimybių skatinti jų motyvaciją, kurti technines galimybes ir infrastruktūrą profesionaliam darbui, kuriančiam didelę vertę valstybei ir visuomenei.
O Nobelio premiją Lietuvos mokslas anksčiau ar vėliau laimės...“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo rektorius R. Petrauskas.
Vienos iš nedaugelio įvertintų moterų
Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta prancūzei Emmanuelle Charpentier ir amerikietei Jennifer A. Doudnai „už genomo redagavimo technologijos sukūrimą“.
Šios mokslininkės sukūrė vieną tiksliausių genų inžinerijos įrankių: genų redagavimo technologiją CRISPR-cas9. Šia taisyklingai pertrauktų trumpų susitelkusių palindrominių pasikartojimų technologija – tam tikromis „žirklėmis“ – galima iškirpti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų mutavusius genus ir pakeisti juos ištaisytais genais.
„Naudodamiesi šia [technologija] mokslininkai gali su itin dideliu tikslumu keisti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų DNR. Ši technologija padarė revoliuciją gyvybės mokslų [srityje], prisideda prie naujų vėžio gydymo būdų ir gali išpildyti svajonę gydyti paveldimas ligas“, – paskelbė Nobelio komitetas.
51 metų E. Charpentier ir 56 metų J. A. Doudna yra tik šeštoji ir septintoji moterys, gavusios Nobelio chemijos premiją.
Tyrinėdama vienas įprastas žalingas bakterijas E. Charpentier atrado anksčiau nežinotą molekulę: bakterijos senovinio imuninio atsako dalį, kuri „nuginkluoja“ virusus nukirpdama jų genetinės medžiagos dalis.
2011 metais publikavusi savo tyrimo išvadas E. Charpentier drauge su J. A. Doudna atkūrė tų bakterijų genetines „žirkles“ ir supaprastino jas, kad jas būtų lengviau naudoti ir taikyti kitai genetinei medžiagai.
Tuomet jos perprogramavo tas „žirkles“ taip, kad jomis būtų galima perkirpti bet kokią DNR molekulę nustatytoje vietoje, atverdamos galimybes mokslininkams perrašyti gyvybės kodą tose vietose, kur DNR iškerpama.
CRISPR/Cas9 jau prisidėjo prie reikšmingų pasiekimų javų atsparumo srityje: naudojantis šia technologija buvo pakeistas genetinis jų kodas, kad jie geriau atlaikytų sausras ir kenkėjus.
Technologija taip pat sudarė sąlygas sukurti naujų vėžio gydymo metodų ir daug ekspertų tikisi, kad su ja vieną dieną bus galima gydyti paveldimas ligas.
Pirmą kartą Nobelio chemijos premiją moteris gavo 1911 metais, kai Marie Curie, 1903-aisiais jau atsiėmusi Nobelio fizikos premiją, buvo pagerbta už radžio ir polonio atradimą.
Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).