„Jeigu mes norime iš tiesų nutraukti karą, yra labai ribotas skaičius veiksmų eigos variantų, kurie tą karą nutrauktų“, – sako A. Navys.
Jis pateikia keturis galimus karo baigties variantus. Vienas iš jų – taika pasiekiama su sąlyga, kad Ukraina bus NATO dalimi.
„Bet mes turėtume pradžioje Ukrainą priimti į NATO, o paskui pasirašyti taikos sutartį. Arba minimum, ką mes turime padaryti, – pasakyti, kad jeigu Rusija neišveda savo driskių iš jų teritorijos, pavyzdžiui, nuo sausio ar vasario 1 d. priimame arba pakviesime Ukrainą tapti NATO nare“, – akcentuoja ekspertas.
Vis dėlto šis scenarijus mažai tikėtina, nes jau dabar Europos valstybėms yra sunku vieningai sutarti dėl paramos Ukrainai, ką jau kalbėti apie jos kvietimą į NATO.
„Nei Vokietija, nei JAV nesutiks su tuo, dar nepamirškime, kad yra Slovakija su Vengrija. Yra tokios šalys pietuose kaip Graikija, Portugalija, Ispanija – kodėl joms rizikuoti?“ – teigia A. Navys.
Antrasis scenarijus, kurį yra įvardijęs ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, – dislokuoti Ukrainoje taikos palaikymo pajėgas, kurias sudarytų kariai iš NATO priklausančių Europos šalių.
„Antras variantas yra NATO šalių kariai, kurie būtų dislokuoti. Aš nekalbu apie Aljanso karius, Aljanso kariai yra skirti ginti Aljansą. Dėl to ir E. Macronas kalba ne apie NATO karius, jis kalba apie Europos karius“, – pažymi A. Navys.
Visgi ekspertas abejoja, kad ir šis variantas būtų įmanomas. Mat kol kas tai tik E. Macrono pasiūlyta idėja, o Europos valstybės, tokios kaip Lenkija, šiuo metu tokių veiksmų neplanuoja.
Svarbų vaidmenį atliktų Kinija
Trečiasis scenarijus, pasak eksperto, galėtų būti tam tikros saugumo garantijos. Tačiau šis variantas taip pat nekonkretus – kokios yra tos saugumos garantijos ir kiek jos realios?
„Bet mes matome, kuo, pavyzdžiui, Bukarešto saugumo garantijos, baigėsi. Ten netgi atvirai buvo papirkinėjamos: buvo siūloma mainais į saugumo garantijas suteikti galimybę naudotis Ukrainos resursais. Bet kaip ginsite? Kokios saugumo garantijos?“, – kelia klausimą A. Navys.
Iš tiesų, eksperto minima saugumo garantija – branduolinis ginklas, kuriuo eskalacijos bijantys Vakarai nesiryš grasinti, o juolab panaudoti.
„Suprantama, kad branduolinio ginklo panaudojimas būtų tragedija. Nesvarbu, taktinio, ne taktinio – čia sąvokų žaidimas. Bet koks šiuolaikinis branduolinis ginklas, jeigu jis būtų panaudotas, atvertų tokią Pandoros skrynią, kuri nežinia, kaip baigtųsi“, – pabrėžia A. Navys.
Ketvirtas galimas taikos Ukrainoje scenarijus viešumoje mažai aptartas, bet įmanomas. Šiuo atveju atsisukame ne į Vakarus, o į Rytus, konkrečiai – Kiniją. Būtent ši valstybė, pasak eksperto, būtų pajėgi nutraukti karą. Užtektų tik vieno skambučio.
„Aš nežinau, kaip JAV galvos tai daryti, bet jeigu galvos – tai yra bandymas įtikinti Kiniją palikti Rusiją vieną. Čia užtektų vieno Xi Jinpingo skambučio į Kremlių ir karas baigtųsi“, – sako A. Navys.
Kaip bebūtų, ir šis scenarijus – mažai tikėtinas. Viena vertus, Vakarų pasaulis, o ypač JAV su išrinktuoju prezidentu Donaldu Trumpu nenorės bendradarbiauti su Kinija ir tik laiko klausimas, ar pradėjęs eiti pareigas D. Trumpas neuždės šiai šaliai dar didesnių muitų.
Kita vertus, pyktis su Kinija irgi niekas nenori, juk ši šalis vadinama pasaulio fabriku. Vartotojai kasdien vartoja daugybę kiniškų daiktų, o jei prekė pagaminta kitoje šalyje, tikėtina, kad jos komponentai ar žaliavos vis tiek atkeliavo iš Kinijos.
Todėl, eksperto požiūriu, realiausias taikos scenarijus – dislokuoti Ukrainoje Europos karius.
„Pats rimčiausias būtų, jeigu sugebėtume surinkti mūsų karius į vieną kumštį ir tuo kumščiu trinktelėti Rusijai per makaulę. Bet, matyt, tą padarysime tik tada, kai Berlyne važiuos rusų tankai ir kris bombos“, – sako A. Navys.
Kęstutis Budrys įvardijo tris galimus karo Ukrainoje scenarijus
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys įvardija tris galimus taikos Ukrainoje scenarijus. Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat akcentuoja tris klaidingas prielaidas, kurias darome kalbėdami apie karo baigtį.
K. Budrys pažymi, kad galimi karo Ukrainoje baigties scenarijai, jo požiūriu, nesikeitė nuo 2022 m. Kuris iš jų bus įgyvendintas, anot ministro, priklausys ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo Ukrainos bei mūsų.
K. Budrys įvardija tris variantus, kaip galėtų baigtis karas Ukrainoje.
„Pirmas scenarijus – tai, ko norėjo Rusija nuo pat 2021 m., ir tai ne vien tik apie Ukrainą, bet lygiai taip pat apie mus – jokių NATO perspektyvų, jokios Vakarų perspektyvos. Tai yra laikyti žemai nuspaustas Ukrainos pajėgas ir iš principo turėti sau erdvę politiniams, ekonominiams, korupciniams ir kokiems tik nori interesams tenkinti
Antras scenarijus yra Ukrainos realios garantijos, kurias ji gauna iš Vakarų ar dvišaliu ar kolektyviniu pagrindu. Šiandien suprantame, kad dvišaliu pagrindu ar per kolektyvinę organizaciją tik Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) yra pajėgios jas suteikti.
Arba mes turime trečią variantą, kuris irgi teoriškai gali būti – Ukraina bent jau konvenciškai su tam tikru strateginiu, branduoliniu neapibrėžtumu gali atgrasyti Rusiją. Tą ant popieriaus galėtume sumodeliuoti, neklauskite, kiek visa tai kainuotų, tai būtų milžiniški skaičiai, bet tas yra įmanoma, kalbant apie tam tikrą laiko perspektyvą“, – Vilniaus užsienio ir saugumo politikos konferencijoje kalbėjo jis.
Anot K. Budrio, Lietuva yra už antrąjį scenarijų – užbaigti karą taip, kad Ukraina neprarastų perspektyvų tapti NATO nare.
„Šiandien Lietuvą sako, kad mes turime dirbti ties NATO scenarijumi, nes jis yra arčiausiai, jis yra paprasčiausias ir nuo mūsų sprendimo priklauso“, – teigė ministras.
Tuo metu kiti du scenarijai, pasak K. Budrio, nepriimtini dėl dviejų esminių priežasčių.
„Vienas yra absoliučiai mums nepriimtinas – tai Rusijos uždominavimas Ukrainoje, nes sekantis etapas, mes suprantame, <...> bus susijęs su mumis, o trečiasis – jeigu jau šiandien nesurenkame pinigų ir negalime daugiau dedikuoti, tai niekas man neįrodys, kad mes galime pastatyti Ukrainos karines pajėgas ne tik sausumos domene, bet tame pačiame laivyno, oro domene į tokį lygį, kuris galėtų atsverti Rusijos pajėgas. Jeigu mes negalime to padaryti, judėkime į NATO“, – pažymėjo jis.
K. Budrys pažymi, kad kalbėdami apie galimą karo Ukrainoje baigtį dažnai darome tris kalidingas prielaidas.
„Pirma, kad tai bus drauge su tam tikromis paliaubomis, kad nurims ginklai ir tada eisime šnekėtis. Visa praktika su Rusija rodo, kad bus tik priešingai – bus kaitinama, bus daug daugiau žūčių. Antra klaidinga prielaida yra tai, kad derybos bus vien tik apie Ukrainą. Rusai nesiderės apie Ukrainą, jie derėsi apie amerikiečius Europoje, apie karinę infrastruktūrą ir kt. Trečia prielaida yra tai, kad mes turime kažkokių didesnių svertų įtikinti rusus prie derybų stalo. Mes jų neturime“, – akcentavo užsienio reikalų ministras.
Aiškėja Donaldo Trumpo planas?
Išrinktasis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas kartoja, kad karą Ukrainoje reikia baigti „kuo greičiau“. Ką jis galvoja tai sakydamas, tiksliai nežinoma, tačiau viešai D. Trumpas pageidauja, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Europos kariai, kai šalyje bus pasiektas taikos susitarimas. Taip pat būsimasis JAV vadovas teigia nepritariantis, kad Ukraina leistų amerikietiškas raketas į Rusiją, bet esą padėtų Ukrainai savo parama. Ką reiškia tokie D. Trumpo pareiškimai?
Gruodžio 7 d. Paryžiuje susitiko D. Trumpas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Pasaulio žiniasklaidos dėmesį prikaustęs susitikimas teikė vilčių, kad Ukrainos ir būsimajam JAV vadovams pavyks bent jau bendrai aptarti galimą karo Ukrainoje baigtį.
Kiek galima spręsti iš informacijos viešojoje erdvėje, apie potencialias taikos derybas buvo kalbėta, tačiau politikų išsakyti lūkesčiai skyrėsi. Visgi šiuo atveju racionalesnis buvo V. Zelenskis, sako atsargos karininkas Vaidotas Malinionis.
„D. Trumpas išreiškė pageidavimą, kad būtų derybos, kad konfliktą reikia įšaldyti, kad reikia nutraukti kraujo praliejimą, bet Zelenskis pasisakė (kas, manau, labai teisinga), kad taika turi būti tokia, kad būtų užtikrintas Ukrainos saugumas. Tai yra labai racionalu, nes ką reiškia taika, jeigu koviniai veiksmai nustojo, o Rusijos gynybos pramonė toliau dirba karui ir gamina ginklus, ruošia personalą? Tada tik laiko klausimas, kad Rusija vėl sustiprėjusi galės grįžti ir sulaužyti susitarimą“, – pabrėžė jis.
Remdamasis naujienų agentūra „Reuters“, A. Navys pažymi, kad D. Trumpo, V. Zelenskio ir E. macrono pokalbis buvo apibūdintas kaip nekonstruktyvus. Teigta, kad pokalbis buvo labai abstraktus, o išrinktasis JAV prezidentas kartojo tai, ką jau yra sakęs – esą karo veiksmus Ukrainoje reikia „kuo greičiau“ nutraukti.
„Kad D. Trumpas karo veiksmų nenutraukė ir nenutrauks per vieną dieną, tai yra aišku. Iš kitos pusės, reikia suprasti vieną dalyką – visas D. Trumpo kalbas, tiek ir priešrinkimines, jas vertinu lygiai taip pat, kaip jo pasakymą apie tai, kad imigrantai Pensilvanijoje (Ohajuje – red. past.) žudo naminius gyvūnus ir juos valgo pietums. Vienodai vertinu jo pasisakymus ir visomis kitomis temomis. Šitas žmogus kalba taip, kad įtiktų ir patiktų masėms, kad patiktų rinkėjams, kad būtų renkamas, gerbiamas“, – akcentavo A. Navys.
Visgi vien iš D. Trumpo pasisakymų prognozuoti, kokia bus Ukrainoje, o kartu ir visos Europos, saugumo ateitis, anot eksperto, yra sudėtinga. Tai parodys tik D. Trumpo darbai, šiam pradėjus eiti šalies vadovo pareigas.
„Tai yra labai sunkiai prognozuojamas žmogus. Ką jis darys, tai visiškai nėra susiję su tuo, ką jis kalba“, – pažymėjo A. Navys.
„Kai bus pirmieji sprendimai, tada bus galima pasakyti“, – pridūrė jis.
Galimas taikos scenarijus – su perspektyva NATO
Vienas iš saugumo garantų, apie kurį kalba ir Lietuvos lyderiai, yra Ukrainos stojimas į NATO. Vis dėlto šis scenarijus mažai tikėtinas – tą pripažįsta ir V. Malinionis.
„Jeigu nėra politinės valios Ukrainos pakviesti į NATO ir užtikrinti jai saugumo garantijų, tada Ukrainoje vis tiek reikia siekti saugumo garantijų, taip kaip jas iš JAV turi tokios valstybės kaip Izraelis, Taivanas. Jeigu NATO blokas atideda Ukrainos stojimą į NATO, bent jau turi būti užtikrintas saugumas, nes priešingu atveju sutarta taika yra labai netvari.
Kitas dalykas – taikos tikslas vis dėlto turėtų būti režimo pakeitimas. Jeigu [Rusijoje] išlieka tas pats režimas, rizikos lygis tik auga. Turėtų būti išlaikomos sankcijos, o taikos sutartyje numatyta kažkokia Rusijos demilitarizacija. Jeigu to nebus, po kelerių metų grįšime į dar didesnį karą“, – dėstė V. Malinionis.
Savo ruožtu A. Navys pažymi, kad karo baigties scenarijus su Ukrainos perspektyva NATO turi būti įgyvendintas su labai konkrečia sąlyga, tai yra – pirmiau kvietimas / narystė Aljanse ir tik tada taikos sutartis.
„Mes turėtume pradžioje priimti Ukrainą į NATO, o tik tada pasirašyti taikos sutartį. Arba minimum, ką mes turime padaryti, – pasakyti, kad priimame Ukrainą į NATO“, – teigė jis.
Tačiau, kaip pažymi abu ekspertai, tikimybė, kad šis scenarijus būtų įgyvendintas, yra maža, mat taiką lemia daug dedamųjų, o situacija Ukrainoje šiuo metu yra komplikuota. Kaip skelbia „Reuters“, Rusijos pajėgos šiuo metu užima beveik penktadalį Ukrainos teritorijos ir žengia į priekį šalies rytuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
1. 2022 m. Stambulo susitarimo pagrindu + atsižvelgiant į realia situaciją žemėje ir
2021.12.15 Rusijos saugumo reikalavimai. Jokių kitų scenarijų Rusija nepriims .
