Tuo metu iniciatyvai nepritariančiųjų teigimu, sutrumpinus šį laiką vaikų nebus kam prižiūrėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS sako, kad trumpinti vaiko priežiūros atostogų nereikia.
Diskusija dėl apmokamų vaiko priežiūros atostogų trukmės kilo šią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstant pataisas, kuriomis siūlomos palankesnės sąlygos tėvams auginti vaikus ir tuo pačiu metu dirbti.
„Turime ilgiausias vaiko priežiūros atostogas Europoje. Tai kam tokios atostogos reikalingos, jeigu leidžiame „prisidirbti“ iki 5 VDU (vidutinių darbo užmokesčių – BNS). Kas žiūrės tuos vaikus? Esminis dalykas – apsispręskime: arba tėvai prižiūri vaikus, arba eina dirbti“, – komitete svarstė socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Jeigu skatiname dirbti, trumpinkime apmokamą priežiūros laikotarpį – darykime europinį standartą 12 mėnesių, o ne 18 ar 24 mėnesius“, – siūlė A. Sysas.
„Tai politinio lygmens klausimas ir šiaip pagrįstas, sakyčiau“, – tvirtino komiteto pirmininkas konservatorius Justas Džiugelis.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis mano, kad leidimas tėvams dirbti mažintų vaiko priežiūros kokybę.
„Teisingas tas kampas paimtas, ar mes skatiname tėvus per vaiko priežiūros atostogas dirbti, ar kad pilnai skirtų tą laiką vaikų priežiūrai. (...) Jeigu lengviname arba geriname sąlygas gauti darbo pajamas papildomas prie vaiko priežiūros išmokų, jos tą kokybę galimą vaiko atžvilgiu mažina“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Jo teigimu, tokios iniciatyvos atsiranda dėl per mažų vaiko priežiūros išmokų dydžio: „Jeigu jis būtų adekvatus, šeimos neprarastų tiek pinigų, kaip esame skaičiavę, – nuo 30 iki 80 proc. pajamų, turėtų iki vaiko priežiūros“.
„Vaiką auginti ir dirbti yra du etatai“, – tvirtino L. Kukuraitis.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pabrėžė, kad Europos Sąjungoje linkstama kuo labiau balansuoti tarp karjeros ir asmeninio gyvenimo.
„Tiek Direktyva, tiek mes einame tuo keliu, kad būtų derinamas šeimos ir darbo balansas, kad žmonės turėdami vaikų dar galėtų ir dirbti“, – komitete sakė viceministras.
M. Navickienė sako, jog jei vaikus auginantys žmonės nori bent šiek tiek dirbti ir užsidirbti, valstybė neturi tam trukdyti.
„Gal žmogus nenori prarasti profesinės kvalifikacijos, o jo darbdaviui tinka dalinis įsitraukimas į darbą. Jei asmuo nenori dirbti, nesvarbu, kiek laiko, valstybė gerbia jo apsisprendimą, bet kartu užtikrina jam būtinas socialines garantijas. Todėl neturime tikslo trumpinti vaiko priežiūros atostogų, bet norime, kad esamos sąlygos sukurtų prielaidas šeimoms sprendimus priimti pačioms“, – BNS sakė ministrė.
Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka sako abejojantis, ar sudarius geresnes sąlygas dirbti reikėtų apmokėti vaiko priežiūros atostogas: „Jeigu norime leisti vis daugiau dirbti, reiškia, kad reikia keisti išmokos prigimtį“.
R. Lazutka, be kita ko, sako, kad valstybė galėtų keisti požiūrį vaiko priežiūros atostogas – neriboti, kada tėvai galėtų jas pasiimti.
„Logiška yra neriboti – tegu jas pasiims, kai vaikas kad ir pradės lankyti mokyklą. O koks skirtumas valstybei? Gal mama po pusmečio nori grįžti darbą, neprarasti kompetencijų, ji turi močiutę ir ji pabus su tuo vaiku, o abu tėvai gali eiti dirbti, bet kai vaikas pradeda lankyti ikimokyklinį ugdymą, tada reikia jį palydėti į pamokėles, jos baigiasi nuo pietų, vaiko nėra kur dėti. Gal tada šeimai svarbiau gauti apmokamas atostogas. Skirkime pinigų sumą ir leiskime šeimai juos pasiimti išsidėsčius, kada jai patogiau, kada reikia – ar pirmus dvejus metus, ar kai vaikui sukanka treji ar šešeri, iki mokyklos lankymo“, – BNS teigė R. Lazutka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo minimalią vaiko priežiūros išmoką gaunantiems tėvams sudaryti galimybę dirbti pirmaisiais kūdikio metais išmokos nemažinant, o dideles pajamas gaunantiems – padidinti galimybę dirbti. Šiems tėvams vaiko priežiūros išmoka ir atlyginimas negalėtų viršyti penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių vietoj dabar numatytų dviejų.
