Apie tai, kaip suvaldyti čia atvykstančius priešiško režimo valstybių specialiųjų tarnybų agentų ir Lietuvai priešiškų Baltarusijos bei Rusijos piliečių srautus – interviu su prezidentu Gitanu Nausėda laidoje „Dėmesio centre+“.
Lietuvoje yra keli šimtai Rusijos piliečių ir beveik 1750 Baltarusijos piliečių, kurie čia yra su vadinamąja humanitarine viza, ta prasme, jie yra Lietuvoje dėl to, kad jų veikla, Lietuvos nuomone, yra saugotina, globotina. Tuo pačiu aišku, kad Lietuvoje veikia didelis kiekis Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų agentų, kurie tuos asmenis globoja, prižiūri. Ką tai reiškia Lietuvai, kokias išvadas iš to mes turėtume daryti?
Mes turime labai aiškiai atriboti tas grupes žmonių, kurie čia atsidūrė. Taip, politinis persekiojimas, humanitarinės priežastys, be jokios abejonės, tokioms priežastims turi būti uždegta žalia šviesa.
Bet atidaryti visus kelius žmonėms, kurie nori čia patekti, visiškai netikrinant jų kėslų, jų padėties būtų neatsakinga. Štai kodėl mes pasisakėme už pakankamai griežtą tiek iš Rusijos Federacijos, tiek iš Baltarusijos atvažiuojančių žmonių kontrolę – dėl labai paprastos priežasties, dėl to, kad tarnybos, pasiremdamos anketų duomenimis, tikrai negali įvertinti visų žmogaus intencijų, visų rizikų, kurios yra susijusios su tuo. Tam yra reikalingi nežmoniškai dideli resursai, tai kiekviena išmintinga institucija arba šalis, negalėdama šimtu procentu užtikrinti, kad į šalį nepateks nepageidaujami žmonės, ji turėtų taikyti griežtesnį režimą.
Bet jūs puikiai prisimenate, kad Seime kilo diskusija ir norėta sudaryti kitokį didesnio palankumo režimą Baltarusijos žmonėms. Ir ką mes dabar matome pastarosiomis savaitėmis, pastaraisiais mėnesiais? Tą netoleranciją Lietuvos valstybingumui, nelojalumą ir net, sakyčiau, atvirą priešiškumą demonstruoja kas? Rusijos piliečiai ar Baltarusijos piliečiai? Mes matome Baltarusijos piliečių atvejus. Tai šioje vietoje aš tikrai manau, kad Seimui verta pripažinti savo klaidas, dar kartą sugrįžti prie tų įstatymų, kurie buvo priimti, ir juos taisyti.
Rusų skaičius Lietuvoje yra suvaldytas, buvo 17 tūkst. nuolatinių gyventojų, dabar jų sumažėjo tūkstančiu, baltarusių skaičius auga. Koks modelis turėtų būti taikytinas: ar kvotų, iš anksto susiderinant su darbdaviais būtiną tam tikrą kiekį ir užpildžius kvotą daugiau jų neįsileisti ar kažkokį kitą modelį? Kaip tai galėtų būti realizuojama, turint omenyje, kad nepaisant bendros istorijos, tai yra valstybės, kurias valdo priešiškas režimas?
Aš manau, kad kvotos gal būtų visai svarstytinas modelis, ypač jeigu tų kvotų dydis leistų mums kiek išsamiau ir nuodugniau įvertinti tuos žmones, kurie čia atvyksta, ir bent jau bendrais bruožais apibrėžti, kokios galimos dėl to rizikos.
Nekontroliuojamas srautas, didelis srautas žmonių automatiškai reiškia, kad mes nepajėgūs tiesiog ne dėl to, jog blogai dirba tarnybos, o dėl to, kad be šių funkcijų jos atlieka daugybę kitų valstybės saugumą užtikrinančių funkcijų. Jos tiesiog bus fiziškai nepajėgios to padaryti, tai turime tai pripažinti ir pagal tai atitinkamai elgtis.
Viešai buvo džiaugiamasi, kad į Lietuvą persikėlė Baltarusijos informacinių technologijų įmonės, o visai neseniai, prieš kelias dienas, buvęs saugumo departamento vadovas Gediminas Grina sako: koks kvailys galėjo džiaugtis baltarusių IT specialistų pervažiavimu į Lietuvą? Ir dabar jau viešai kalbama, kad jie čia ir domisi ne visai tuo, kuo turėtų domėtis, ir duomenis renka visai ne tuos, kuriuos turėtų rinkti, ir taip toliau, dirba su, tarkime, automobilių atpažinimo sistemomis, renka duomenis siedami su fiziniais asmenimis.
Ir turime dar daug tokių mini žvalgybininkų čia, Lietuvoje, jūs tą norėjote pasakyti?
Taip, taip.
Tai, be abejo, kad žmogus, turintis gebėjimus šioje srityje ne tik, jog nedirba mūsų valstybės naudai, bet turi reikalingus įgūdžius ir kompetencijas prieš mūsų valstybę. Aš nenoriu pasakyti, kad visi žmonės, kurie čia patenka, patenka su tokiomis intencijomis.
Neabejoju, kad galbūt didžioji dalis jų tiesiog bėga nuo šio režimo, galbūt tiesiog ieško geriau apmokamos darbo vietos, visa tai yra legalu, viskas tvarkoje, jie galbūt yra geri darbuotojai įmonių, kuriose dirba. Bet kas gali atmesti prielaidą, kad pakankamai apčiuopiama jų dalis dirba prieš Lietuvos valstybę?
Tai dar kartą kartoju, šiandien mes negalime visko sukontroliuoti dėl to, kad paleidome srautą iš savo rankų, ir dar kartą kartoju, jog teisėkūros priemonėmis galime tą srautą pristabdyti.
Visą interviu su prezidentu Gitanu Nausėda žiūrėkite straipsnio pradžioje.
