Apie tai prezidentas ketvirtadienį kalbėjosi su Vokietijos kolega Franku Walteriu Steinmeieriu.
Pasak šalies vadovo, jeigu Vokietijoje ši diskusija būtų vykusi anksčiau, dabar, regione tvyrant įtampai dėl Rusijos veiksmų prie Ukrainos, Vokietijos politikams būtų lengviau priimti sprendimus.
„Aš manau, kad Vokietija šiuo metu išgyvena tam tikrą vertybių perkainojimo etapą ir tikrai yra daug diskutuojama apie tai, kaip Vokietija turėtų elgtis ir įtampos Ukrainoje atžvilgiu, kokius sprendimus turėtų priimti dėl finansinės, ekonominės ar karinės pagalbos Ukrainai“, – ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
„Ta diskusija nėra lengva, ko gero, jos pernelyg ilgai reikėjo laukti ir jeigu ji būtų įvykusi anksčiau, galimas dalykas, kad šiandien politikams būtų lengviau priimti sprendimus ir greičiau daryti tai, ką jie privalo daryti“, – pridūrė jis.
„Bet nepaisant to, labai naudinga, kad ši diskusija kyla ir šios diskusijos pasekoje, aš tikiuosi, kad mes rasime dar daugiau supratimo tarpusavyje, nes, mano įsitikinimu, NATO turi spinduliuoti vienybe. Europos Sąjunga taip pat turi ne tik deklaruoti, bet ir savo elgesiu demonstruoti vienybę“, – teigė šalies vadovas.
Vienybė, pasak G. Nausėdos, galėtų suveikti kaip atgrasymo priemonė.
„Jeigu tik tai tos valstybės, kurios sėja tam tikrą įtampą, pamatys, kad mes esame vieningi, tvirtai pasiryžę ginti savo vertybes, aš manau, kad jie pakoreguos savo elgesį ir būtent ta linkme, kurios mes tikėtumėmės“, – kalbėjo jis.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ne kartą tvirtino, kad Vokietija netiekia savo partneriams Ukrainoje mirtinų ginklų, o tik gynybinės paskirties įrangą.
Tai jis pakartojo ir po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog Berlynas neleido NATO sąjungininkei Estijai perduoti jos turimų iš Vokietijos gautų senų haubicų Ukrainai.
Rusija prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, bet neigia ketinimus įsiveržti į kaimyninę šalį. Dalis šių pajėgų dislokuota Baltarusijoje, kur šią ketvirtadienį prasidėjo bendri kariniai mokymai.