„Planas tikrai yra patvirtintas. Šitų pratybų įgyvendinimo metu mes labai gerai galime įsitikinti, kur yra silpnosios vietos, koordinavimo tam tikros ertmės, kurias galima užpildyti. Tokios pratybos yra ne tik gebėjimas didinti kovinę galią, bet padidinti sąveiką taip pat“, – pirmadienį žurnalistams Rukloje sakė valstybės vadovas.
Čia jis stebėjo pirmąsias Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados karių pratybas „Greitas grifonas“.
„Tikrai galiu patikinti Lietuvos žmones, kad Vokietija, kuri yra priešakinių pajėgų bataliono lyderė, labai akivaizdžiai imasi ir politinės, ir karinės atsakomybės. Kaip ir įprasta vokiečiams, tai daro labai metodiškai, preciziškai, ir esu įsitikinęs, kad ir Lietuva padarys viską metodiškai ir preciziškai, kad visi mūsų įsipareigojimai kaip priimančios šalies būtų įgyvendinti laiku ir galėtume turėti tą saugumą, kuris būtinas mūsų gerovei kurti ir didinti“, – teigė G. Nausėda.
Surengs dvejas pratybas
Praėjusią savaitę į Lietuvą atvyko maždaug 250 vokiečių karių ir 80 karinės technikos vienetų, jie dalyvauja pirmosiose bendrose pratybose po birželį pasiekto susitarimo dėl Vokietijos brigados priskyrimo Lietuvai.
Kaip skelbė Lietuvos kariuomenė, brigados valdymo elementas nuolatiniam buvimui Lietuvoje dislokuotas nuo rugsėjo pradžios, o brigados vienetai dislokuoti Vokietijoje ir yra pasirengę nedelsiant atlikti kovines užduotis.
Kaip kalbėjo Vokietijos 41-osios brigados vadas, brigados generolas Kristianas Nawratas (Kristijanas Navratas), šiemet vokiečių kariai Lietuvoje surengs dvejas pratybas, tiek pat jų numatyta ir kitais metais.
„Šiemet treniruosis kovinis personalas ir vadovaujantis elementas, todėl mes padidinsime mano vadovaujančio elemento personalą. Tai leidžia mums integruotis į Lietuvos gynybos planavimą ir žengti tolesnius žingsnius didinant mūsų profesionalią sąveiką su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis“, – žurnalistams sakė K. Nawratas.
Pasak jo, sąveikos didinimas didina šalių pajėgų pasirengimą kovos veiksmams.
Treniravosi atkovoti teritoriją
Pratybose „Greitas grifonas“ (angl. „Fast Griffin“) treniruojasi Vokietijos 41-osios brigados 413-ojo pėstininkų bataliono ir Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai.
Kaip žurnalistams sakė 413-ojo pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Rene Ochsas, pratybose dalyvaujantiems kariams svarbu parodyti, jog jie, kaip NATO sąjungininkai, yra pasirengę ginti kiekvieną Lietuvos centimetrą.
Pasak pulkininko leitenanto, pratybos pirmadienį vyko pagal legendą, jog priešas atakavo teritoriją, ir Vokietijos pajėgos, sustiprintos Lietuvos pajėgų, puola ir sunaikina priešą.
„Pirmojoje dalyje vyksta šaudymas iš lietuvių HMMWV visureigių kulkosvaidžiais, mes naudosime savo šarvuotąsias kovos mašinas „Boxer“ su kulkosvaidžiais ir šarvuotuosius transporterius „Wiesel“, taip pat su kulkosvaidžiais“, – vardijo bataliono vadas.
„Antrojoje dalyje mes judėsime į mišką, išlipsime iš transporto priemonių ir atakuosime mažesniais ginklais“, – pridūrė jis.
Koordinavo bendras pajėgas
Pasak Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio, šiose pratybose Lietuvoje dislokuotas priešakinis brigados valdymo elementas įrodė, jog geba vadovauti „ne tik savo vienetams, bet taip pat geba vadovauti ir koordinuoti Lietuvos kariuomenės ir Vokietijos sausumos pajėgų 1-osios tankų divizijos 413-ojo jėgerių bataliono karių taktinius veiksmus“.
„Šiandien jie demonstruoja, kad turi atsigabenę ne tik kompetenciją, bet reikalingą įrangą, taip pat – amuniciją ir turi aiškų planą, jeigu reikėtų, per atitinkamą laiko tarpą būtų dislokuota visa brigada ir būtų tam pirmame atgrasymo ir gynybiniame pajėgume kaip ir mes čia, Lietuvos ginkluotosios pajėgos“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
Anksčiau Lietuvos pareigūnai teigė siekiantys, kad, paruošus infrastruktūrą, Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.
Praėjusią savaitę Rukloje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) sakė, kad brigada nebus dislokuojama nuolat, bet, kilus krizei, būtų permesta į Lietuvą per 10 dienų.
Kaip sakė V. Rupšys, jo pagrindinis tikslas yra, kad šie kariai būtų Lietuvoje „tada, su tais pajėgumais, tuo kritiškiausiu momentu“.
„Aišku, būtų geriau, kad būtų jie čia, Lietuvoje, nuolat dislokuoti, bet tai yra politiniai, finansiniai – ūkiniai reikalai. Turime mes patys pasiruošti, Vokietijos pusė – taip pat turi pasiruošti, bet šiandien dienai, aš galiu konstatuoti, kad jie atitinkamai turi parengtas pajėgas, kurias galėtų dislokuoti Lietuvoje“, – kalbėjo jis.
Vokietija taip pat vadovauja Lietuvoje 2017 metais dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.
