„Apskritai manau, kad tai šiuo metu neprioritetinis klausimas. Noriu ramiai susidėlioti visus užsienio politikos dalykus jau su naująja komanda“, – porinkiminėje spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo šalies vadovas.
„Santykiai su Kinija yra tokie, kokie yra, ir aš tikrai nemanau, kad atstovybės pavadinimo keitimas iš esmės kažką pakeistų“, – sakė G. Nausėda.
Kiek anksčiau gegužės pradžioje G. Nausėda BNS teigė matantis poreikį keisti atstovybės pavadinimą.
Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas yra sakęs, kad išsiaiškinus, jog Kinijai kliūva tik Taivaniečių atstovybės pavadinimas, galima būtų kalbėti apie jo keitimą.
„Aš turbūt pakankamai aiškiai artikuliavau savo požiūrį į Kiniją ir artikuliavau tą poreikį, kad Europos Sąjungą turėtų labai aiškią politiką Kinijos atžvilgiu, nes per pastaruosius keletą metų įvyko tam tikrų poslinkių, slinkčių. Kinija pademonstravo savo nenorą ir negebėjimą bendrauti ir plėtoti dialogą, tiesiog bendrauti su Europos Sąjunga ir kitomis valstybėmis, kurios laikosi teisės viršenybės ir demokratijos principų“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Kinija arba užmaskuota, o kartais ir tiesiogine forma remia Rusiją jos kare prieš Ukrainą“, – teigė G. Nausėda.
Anot jo, svarbu atsakyti į klausimą, ar atsižvelgiant į dabartinius Kinijos veiksmus, su šia šalimi reikėtų bendradarbiauti intensyviau.
„Aš manau, kad atsakymas yra ne“, – kalbėjo prezidentas.
Lietuvių ir anglų kalba pernai atidaryta atstovybė pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.
Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.
Po G. Nausėdos pasisakymų apie Taivaniečių atstovybės pavadinimą, pastaroji ragino Lietuvą tarpusavio santykiuose „žvelgti į priekį“.
Atidarius Taivaniečių atstovybę, pašlijo Lietuvos ir Kinijos santykiai – Pekinas apribojo diplomatinius santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą.
