Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda ir Komisijos pirmininkė susitikime penktadienį aptarė naujus nelegalios migracijos iššūkius. Šalies vadovas pabrėžė, kad Baltarusijos režimas pasitelkdamas migrantus bando didinti spaudimą ne tik Lietuvai, bet ir Europos Sąjungai.
Jis teigė, jog bendromis pastangomis būtina stiprinti rytinės Europos Sąjungos sienos kontrolę.
Pokalbyje su Komisijos Pirmininke valstybės vadovas kėlė ir Astravo atominės elektrinės klausimą, primindamas apie jos keliamą grėsmę visai Europos Sąjungai ir pabrėždamas būtinybę efektyviai įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos priimtus sprendimus, kad tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų nesilaikančių gamintojų elektros energija iš trečiųjų šalių nepatektų į Europos Sąjungos rinką.
G. Nausėda padėkojo U. von der Leyen už konstruktyvų bendradarbiavimą su EK tiek derantis dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pernai liepą, tiek rengiant Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Ekonomikos gaivinimo priemonę Lietuvai turėtų tekti 2,225 mlrd. eurų.
„Šios lėšos bus pagrindas būtinoms reformoms ir investicijoms, kurios stiprins mūsų šalį, prisidės prie žalios, inovatyvios, teisingos ir stiprios Lietuvos augimo. Įpareigojimas mūsų vyriausybei, kad šie pinigai būtų investuoti kryptingai, skaidriai ir neštų didžiausią naudą Lietuvos žmonėms“, – sakė šalies vadovas.
Susitikime prezidentas pristatė reikšmingą Lietuvos ir Europos kultūrinio gyvenimo įvykį – projektą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 m.“ ir įteikė kvietimą dalyvauti renginio atidaryme Kaune 2022 metų sausio 22 dieną.