Kaip nurodo Prezidentūra, G. Nausėda susitikime pabrėžė Lietuvos įsipareigojimą parengti reikiamą infrastruktūrą Vokietijos brigados priėmimui Lietuvoje. Pasak šalies vadovo, Lietuvoje pasirengimo darbai vyksta sparčiai ir sklandžiai, yra visuotinis sutarimas investuoti į infrastruktūrą ir ją parengti kuo greičiau.
„Džiugina produktyvus ir efektyvus bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos rengiantis nuolatiniam brigados dislokavimui. Esame dėkingi Vokietijai už lyderystę ir ilgalaikį įsipareigojimą kolektyviniam saugumui“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Lietuvos vadovas su gynybos ministru taip pat aptarė NATO viršūnių susitikime Vilniuje patvirtintų gynybos planų ir rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo svarbą.
Anot G. Nausėdos, įgyvendinant Vilniaus sprendimus būtina pažanga dar iki kitąmet vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone, ypač įgyvendinant sprendimus dėl oro gynybos stiprinimo Baltijos regione ir visame NATO rytiniame flange.
Prezidentas susitikime taip pat kalbėjo apie būtinybę tęsti nuolatinę karinę paramą Ukrainai, nes greitesnė ir efektyvesnė parama garantuoja greitesnę karo baigtį ir Ukrainos pergalę.
Vėliau B. Pistorius susitiko ir su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Pastarasis susitikime pabrėžė, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje – prioritetinė Lietuvos Vyriausybės užduotis, todėl bus siekiama sudaryti geriausias sąlygas Vokietijos kariams ir jų šeimoms.
„Vokietijos sprendimas dislokuoti brigadą Lietuvoje yra strateginis NATO atgrasymo užkertant puolimo galimybę elementas. Ir tai vienintelis atgrasymas, kokį supranta Rusijos režimas“, – sakė G. Landsbergis.
„Lietuva ir Vokietija dabar daug panašiau vertina grėsmę“, – pridūrė jis.
Ministras vylėsi, kad brigados atsiradimas „taps katalizatoriumi“, kuris suartins visuomenes, daugiau vokiečių atras Lietuvą, gilės šalių bendradarbiavimas.
G. Landsbergis ir B. Pistorius taip pat aptarė paramą Ukrainai.
Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo.
Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais. Veiksmų planą parengė jungtinė Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministerijų darbo grupė.
Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus.
Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos. Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.
Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė šių metų birželį.
Lietuvoje šiuo metu yra dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.
Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.
Oficialu: Vokietijos brigada bus Lietuvoje – pasirašytas planas dėl dislokavimo
Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo.
Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais. Veiksmų planą parengė jungtinė Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministerijų darbo grupė.
Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus.
Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos. Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.
Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė šių metų birželį.
Lietuvoje šiuo metu yra dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.
Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.
Po istorinio įvykio Anušausko padėkos Vokietijai: „Turėsime tikrai nemažai namų darbų“
„Vokietijos įsipareigojimai bus ilgalaikiai. Nuolatiniam buvimui perkelti savo brigadą į Lietuvą – istorinis sprendimas. Ir Lietuvai, ir Vokietijai. Jis labai reikšmingai padidins gynybinį potencialą, stiprins NATO atgrasymą bei kolektyvinę gynybą.
Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti kolegą Borisą Pistorių Vilniuje ir esu dėkingas jam ir jo tautiečiams už šį sprendimą“, – spaudos konferencijoje po pasirašymo kalbėjo A. Anušauskas.
Pasak jo, pirmadienį pasirašytas veiksmų planas detalizuoja, kaip bus įgyvendintas brigados dislokavimas.
Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais.
Anot A. Anušausko, kitų metų pavasarį į Lietuvą atvyks pradinė komanda, kuri iki metų išaugs iki brigados perdislokavimo elemento, įsikursiančio Vilniaus. 2025–2026 m. vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas.
„Siektina, kad per šį laikotarpį persikeltų pagrindiniai vienetai. Tam esame įsipareigoję sukurti reikalingą karinę ir, žinoma, civilinę infrastruktūrą. 2027 m. brigada Lietuvoje turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą. Tai reiškia, kad visi brigados vienetai bus šalyje. Pilnai sukomplektuoti ir aprūpinti, parengti vykdyti nustatytas užduotis“, – dėstė A. Anušauskas.
Veiksmų planą parengė jungtinė Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministerijų darbo grupė. Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus.
Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos.
A. Anušauskas: turėsime namų darbų
Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.
„Kartu pasirūpinsime, kad joms būtų sudarytos sąlygos gauti švietimo, sveikatos ir kitas paslaugas gimtąja kalba, o antrosios karių pusės turėtų galimybę įsilieti į darbo rinką. Neabejoju, kad tiek jų kariai, tiek jų šeimos taps pilnaverte mūsų visuomenės dalimi“, – sakė A. Anušauskas.
„Turėsime tikrai nemažai namų darbų, tačiau neabejoju, kad juos įgyvendinsime sėkmingai ir sparčiai. Tai bus visos valstybės projektas“, – pridūrė jis.
Projektą koordinuos premjerės įkurta komisija, o KAM ir Vokietijos gynybos ministerija toliau bendradarbiaus dėl šio klausimo.
