„Užvakar Diana dalyvavo diskusijoje apie moterų įgalinimą ir išreiškė mintį, kad nustekentoje šalies švietimo sistemoje negelbsti ir tas faktas, kad 79 proc. mokytojų yra moterys. Jos tampa neįgalios sistemos įkaitėmis ir mažai kas pasikeistų, jeigu mokyklose dirbtų analogiškas procentas vyrų.
Turbūt ir šeštoko ar net trečioko teksto suvokimo įgūdžių pakaktų suvokti pasakytą mintį, tačiau naratyvų medžiotojai išvertė ją į antiteiginį apie nepagarbą moters darbui. Suprask, sistema neveikia, nes joje dirba per daug moterų! Taip visa savo esybe už moterų įgalinimą pasisakanti Diana tapo priešininke.
Tuomet jau įsitraukė lygių galimybių gynėjai, atradę čia net seksizmo apraiškų. Čia tai bent! Netruko atsiliepti ir darbo kolektyvai, išreiškę savo solidarumą ir pasipiktinimą. Taip sakant, pirminio teksto neskaitėme, konferencijos neregėjome, bet smerkiame“, – rašė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, visai kaip Sovietų Sąjungoje XX a. septintąjį-aštuntąjį dešimtmetį: „B. Pasternako neskaičiau, bet noriu pasakyti...“ O kas atsitiko iš tikrųjų? Diskusijos tema buvo sumaniai „išplauta“, pakišant sumanipuliuotą lygių teisių problemą. Kas tai padarė?
O gi tie patys komentatoriai, kurie visą dešimtmetį tylėjo ir palaimingai stebėjo, kaip Lietuvos švietimo sistema vis giliau kasama į žemę. Tik dabar bandome ją vėl pastatyti ant kojų, pristatę visą įstatymų paketą dėl tų pačių lygių galimybių. Tik jau vaikams iš skirtingo socialinio statuso šeimų
Dar šlykščiau – dieną naktį dėl žmogaus teisių nemiegantieji surengė viešą egzekuciją mamai ir moteriai, už kurios lygias galimybes ir saviraišką jie tariamai kovoja. Moterį, kuri mylėjo mano šviesios atminties mamą, keliasdešimt metų sąžiningai dirbusią mokytoja. Buvusią viena iš tų 79 procentų.Į tų kelių komentatorių garbę ir sąžinę aš nesikreipiu. Negali apeliuoti į tai, ko nėra.
Kreipiuosi į visus geranorius žmones, kurie neabejingi valstybės likimui. Toliau vyksta kova už viešąją erdvę. Neleiskime jos okupuoti „tuščių būgnų“ partijai – visiems tiems, kurie mėgsta postringauti apie kilnias materijas, bet savo asmeniniame gyvenime jomis nesivadovauja“, – rašė G. Nausėda.
Į Nausėdienės kalbą apie moteris švietime sureagavo Maldeikienė: kreipėsi į Prezidentūrą
Primename, kad tv3.lt skelbė, jog Viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui dėl pirmosios ponios Dianos Nausėdienės kalbos antradienį vykusioje Lietuvos Davoso konferencijoje, Europos Parlamento narė Aušra Maldeikienė pranešė, kad kreipėsi į Prezidentūrą dėl D. Nausėdienės pasisakymų.
Socialiniame tinkle „Facebook“ A. Maldeikienė pranešė, kad Prezidentūros paprašė pateikti visą pirmosios ponios sakytą kalbą ir oficialią Prezidentūros poziciją lyčių lygybės klausimu.
„Šiandien Prezidentūrai išsiunčiau oficialų prašymą pateikti visą Lietuviško Davoso konferencijoje pasakytą prezidentienės kalbą.
Taip pat prašau pateikti oficialią Prezidentūros poziciją lyčių lygybės klausimu.
Lauksiu atsakymo.
Į analogišką užklausą dėl Prezidentūroje pernai rudenį organizuoto renginio, kur ponia, kaip rodė jos kalbos ištraukos, irgi svarstė moterų padėties klausimus, Prezidentūros buvo atsakyta, kad ten esą buvęs privatus renginys, o Nausėdienės kalbos ar renginio įrašo jie neturi.
Atsakymo į klausimą, kiek kainavo privatus Nausėdienės renginys Prezidentūroje ir kas už jį mokėjo, atsakymo negavau“, – socialiniame tinkle rašė A. Maldeikienė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad antradienį vykusioje Lietuvos Davoso konferencijoje kalbą skaitė ir pirmoji šalies ponia D. Nausėdienė.
Viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas dėl prezidento žmonos pasisakymų apie švietimą.
„Dažnai kartojamas stereotipas, kad jei padidinsime moterų skaičių kažkurioje srityje, automatiškai tos srities rodikliai pagerės.
Švietimo sistemoje dirba 79 proc. moterų, bet jei pažiūrėsime į švietimo sistemos rodiklius, pamatysime, kad pagrindiniai rodikliai, kurie turėtų augti, nuolat smunka žemyn“, – kalboje sakė D. Nausėdienė.
Netrukus socialiniuose tinkluose pasirodė komentarai, kuriuose šiuos pirmosios ponios žodžius įvertino kaip įžeidžiančius.
„Facebook“ grupėje „Mokytojai ir jų bičiuliai“ švietimo darbuotojai rašė:
„Moterys, panašu, nėra įgalintos keisti švietimo sistemą. Na ką gi.“
„Ir tai vadinama lyčių lygybe?! Ir vėl moterys nuvertinamos.“
O štai ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad 86% švietimo ministrų buvo vyrai.
