Trečiadienį G. Nausėda viešėjo Dieveniškėse, kur susitiko su vietos gyventojais aptarti nelegalių migrantų apgyvendinimo klausimą. Jo tikinimu, privaloma spręsti vietos bendruomenės rūpesčius, nes tai yra visos Lietuvos problema.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti politologai tikina, kad prezidentas veiksmų pradėjo imtis per vėlai, o ankstesni jo vieši pasisakymai šia tema buvo labai riboti, nepastebimi. Aštresni – tik kritikuojant politikus.
„Prezidentas taip tikrai nemano. Bet tai, kad jo buvo pasigesta šitos krizės valdyme, tai turbūt nieko jau ir nestebina. Aišku, negali sakyti, kad prezidentas nieko nedarė, nes buvo ir kai kurie skambučiai, ir kalbėjimasis su kitų valstybių vadovais. Bet iš esmės, mes tikrai prezidento turbūt nematėme tiek, kiek nemaža dalis tikėjosi.
Prezidento aktyvumo ar važiavimo į vietas, ar kreipimosi paties prezidento į Lietuvos piliečius, dėl ko jis ir kritikuoja kitus politikus, mes iki šiol nematėme. Jis turi keistą paradoksą – kritikavo Vyriausybę dėl vakcinacijos kampanijos ir dabar jis ją kritikuoja dėl migrantų krizės valdymo“, – savo įžvalgomis dalinasi politologė Rima Urbonaitė.
Pavėluoja sureaguoti sąmoningai?
Politologai teigia pasigendantys G. Nausėdos kadencijos pradžioje žadėtų pažadų įvykdymo. Anot jų, jis norėjo būti aktyviu šalies vadovas, tačiau tokiu netapo, priešingai – tapo pasyviu stebėtoju.
„Kur jis galėjo būti aktyvus žinodamas savo populiarumą, žinodamas, kad jo balsas rezonuoja visuomenėje, jis jo kartais nepanaudodavo. Kodėl taip yra? Kodėl ten, kur prezidento balso labai reikia, mes jo negirdime? Aišku, jis apie tai kalba, bet kartais pasakius A trūksta B. Prezidentas suvokia, kad B yra pakankamai rizikingas ir turbūt dėl to nesiima aktyvaus veikimo ten, kur yra šiokia tokia rizika susigadinti populiarumą – politikai dažnai taip daro. Bet kriziniais momentais norisi, kad politikai išnaudotų savo galią“, – sako R. Urbonaitė.
„Kaip ten bebūtų, jo galios vidaus politikoje nėra didelės, bet tas pats prezidentas sau ir mums sakė, kad jis nebus pasyvus stebėtojas vidaus politikoje – prezidento anonsas buvo, kad jis bus aktyvus. Tai čia truputėlį disponuoja su tuo, ką pats prezidentas mums transliavo savo kadencijos pradžioje“, – toliau kalba ji.
Politologas Bernaras Ivanovas neabejoja, kad prezidentas tiek į migrantų krizės, tik į koronaviruso sprendimo klausimus pavėluotai sureagavo sąmoningai. Jis taip pat svarsto, kad tai galimai priklauso nuo jo patarėjų komandos.
„Čia nereikia turėti jokių iliuzijų apie aukštus tikslus, viešojo intereso gynimą. Viskas vyksta dėl ganėtinai politinio diskurso rėmuose. Ir tie veiksmai, jie apskaičiuojami politechnologiškai, jie yra pasveriami. <…> Neabejotinai, kad pagrindinis Prezidentūros politechnologas linkęs prezidentą sodinti ant krančiuko ir liepia tikėti, kad pro ji praplauks jo politiniai oponentai.
Tokia strategija ganėtinai pasenusi ir ji šiuo atveju nepasiteisins, bet tokį dalyką mes matome dabar. <…> Akivaizdu, kad Prezidentūra pralaimi, nepaisant to, kad jie ir bando kokekuoti su įvairiomis politinėmis, visuomeninėmis grupėmis. Nemanau, kad tai atves į ilgalaikę sėkmę“, – sako politologas.
Siūlo atsižvelgti į tai, kiek įdėta darbo
R. Urbonaitė pastebi, kad prezidentas aštriai kritikuoja valdančiuosius dėl neefektyvių veiksmų COVID-19 krizės valdyme, nors pats viešai savo kalbose nė karto nėra paraginęs žmonių eiti vakcinuotis.
„Su migrantų krize lygiai taip pat. Ar mes matėme, kad būtų kreiptasi į žmones, į visuomenę, kalbėjimąsi? Ne, mes to nematėme.
Tam tikra prasme negalima sakyti, kad prezidento kritika yra visiškai nepagrįsta, bet iš kitos pusės, prezidentas kartais elgiasi taip, tarsi nebūtų valdžios dalis. Tai yra gana keista, bet galbūt jau dabar bus priimti gana rimti sprendimai“, – kalba ji.
Antradienį vykusios spaudos konferencijos metu šalies vadovas teigė, kad „mes šiandien toli gražu neišnaudojame tų galimybių, kurias galėtume išnaudoti įtikinėdami ir normaliai šnekėdamiesi su mūsų gyventojais, siekdami paaiškinti mūsų sprendimų prasmę, tikslus ir kokio indėlio iš konkrečios savivaldybės mums reikia“.
Jos teigimu, G. Nausėda kritikuodamas valdančiuosius turėtų atsižvelgti į tai, kiek darbo pats įdėjo. Taip jis pats išvengtų kritikos dėl savo neveiksnumo.
„Aišku, prezidentas ir turi vertinti situaciją, turi išsakyti savo matymą, kaip tą situaciją vertina. Tame nieko blogo nėra, bet neriekia pamiršti, kad prezidentas yra mūsų dualistinės vykdomosios valdžios dalis“, – Rima Urbonaitė.
Turime atsargų prezidentą?
Prezidentas, anot politologų, labai atsargus politikas – jam labai rūpi jo įvaizdis, reputacija.
R. Urbonaitė tikina, kad šalies bvadovui reiktų dažniau surizikuoti, imtis aktyvesnių veiksmų, nes pasyvumas politikoje neleidžia išspręsti tam tikrų problemų.
„Galų gale, kiekvienas politikas nenori padaryti klaidų, kurios vėliau brangiai kainuoja, todėl kartais yra pasirenka daryti mažiau, ne taip aktyviai ir tokiu būdu sumažinti visas rizikas. Reikia pripažinti, kad politikoje be rizikos šampanas gali būti neiššautas. Kartais reikia rizikuoti“, – teigia ji.
B. Ivanovas migrantų krizės valdymo klausime ragina prezidentą būti drąsesniam ir suvokti, kad autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nesidomi tuo, ką jis kalba.
Politologas abejoja, ar jis galėtų taisyklingai ištarti G. Nausėdos pavardę.
„Lukašenka fizine prasme kovoja už būvį, jis supranta, kad susimovė, todėl daro viską, kad nesusimautų, kad nepakartotų Moammar‘o Gadhafi‘o likimo, kai diktatorių protestuotojai suplėšė į gabalus.
<…> Kai tu matai pamišusi maniaką, kurį prezidentas prašo nevadinti jo tikruoju vardu, tai gaunasi kognityvinis disonansas, kuris dalį blaiviai mąstančių žmonių nuo prezidento gali atstumti. Atsargumas, sakyčiau, taktinė klaida“, – sako Bernaras Ivanovas.
Sulaikė 118 migrantų
Trečiadienį pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 118 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Iš viso šiemet tokių užsieniečių sulaikyta 3 145.
Pagal pilietybes tarp jų daugiausiai yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių asmenų – jų skaičius trečiadienį perkopė 2 tūkst.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį bandė patekti 3 145 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 39 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes. Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.
Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
