„Visumoje, manau, kol kas tikrai susitvarkome. Tiktai dabar svarbiausia, kad neturime atsipalaiduoti ir galvoti, kad jau didžiąją darbo dalį padarėme“, – žurnalistams Birštone pirmadienį kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas pasisako už griežtą, tačiau su objektyviais rodikliais susietą kontrolę kovoje su Covid-19.
„Visada pasisakau už tai, kad būtų griežta kontrolė, bet pats režimas padaromas priklausomu nuo tam tikrų objektyvių kriterijų arba rodiklių, <...> kad nereikėtų paskui kažkam aiškintis ir kaltinti kažką, priėmus subjektyvų sprendimą, klaidą. Kad pati sistema savaime veiktų ir leistų mums operatyviai reaguoti į pokyčius“, – pastebėjo G. Nausėda.
Gali tekti grįžti prie sienų kontrolės klausimo
Prezidentas pripažįsta, kad Europoje situacija dėl Covid-19 darosi vis labiau įtempta, todėl gali tekti grįžti prie sienų kontrolės klausimo.
„Sienos kontrolės klausimas, be abejo, turi būti sekantis etapas ir jis reikalauja bendro europinio sprendimo. Šitoje vietoje Europos situacija keičiasi tikrai į blogą pusę. Mes matome vidaus režimo sugriežtinimą daugelyje valstybių. Galimas dalykas, kad prie to klausimo vėl teks grįžti“, – svarstė G. Nausėda.
Jis taip pat teigė, kad šiuo metu Lietuvoje privaloma saviizoliacija atvykusiems iš tam tikrų šalių veikia kaip netiesioginė sienų kontrolė.
„Yra tiesioginė sienų kontrolė ir yra netiesioginė. Savikarantinacija gerokai pristabdo norą keliauti per sieną, kadangi atsiranda daugybė apribojimų ir patį keliavimo faktą daro nepatraukliu. Aš manau, kad šiuo metu turime sustyguotą mechanizmą, kaip yra taikomas karantinacijos instrumentas“, – situaciją šalyje komentavo prezidentas.
Pavyko derinti kovą su virusu ir ekonomikos gelbėjimą
Prezidento teigimu, statistika geriausiai parodo, kaip Lietuvai sekėsi kovoti su Covid-19.
„Aš kalbu ne tik apie medicininę statistiką, – kuri išreiškiama susirgusiųjų, mirusiųjų skaičiumi ir kuri yra pakankamai nebloga tarptautiniuose palyginimuose, – bet ir mūsų ekonomikos nuosmukį. Jis iš esmės reiškia vieną dalyką, – kad mes derinome kovą su koronavirusu ir stengėmės apsaugoti ekonomiką nuo didelių iššūkių, susijusių su tuo pačiu virusu.
Kaip matote, antrojo ketvirčio BVP rezultatas patvirtina, kad Lietuvos rodikliai yra, net negalėčiau pasakyti patenkinami, jie yra labai neblogi, palyginti su kitomis valstybėmis“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas svarsto, kad, kadangi kalbama apie antrojo šių metų ketvirčio ekonominius rodiklius, valstybės įtaka jiems labai reikšminga. Tačiau, anot G. Nausėdos, kalbos apie galimus ekonominius saugiklius galėjo paskatinti gyventojus jaustis saugiau dėl savo finansinės ateities.
„Tam tikri numatomi ateityje įgyvendinti sprendimai, kurie buvo antrąjį ketvirtį jau diskutuojami – vienkartinių išmokų klausimas, mokestinės naštos sumažinimo klausimas – jau buvo svarstomi. Galbūt daliai žmonių tai leido jaustis tvirčiau, patikimiau, darant savo vartojimo ir kitus sprendimus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Neprognozuojamas ruduo švietimui
Paklaustas, ar Lietuvos švietimo kokybė nenukentėtų, jei rudenį tektų grįžti prie nuotolinio ugdymo, G. Nausėda siūlė nuotolinį ugdymą paversti ne trūkumu, o privalumu.
„Manau, kad mes turime pasinaudoti ta neįkainojama patirtimi, kurią sukaupėme pavasarį. Ta patirtis, nors kai kas sako, buvo kontroversiška, bet leido daugeliu bruožų sustyguoti nuotolinį mokymą ir pakankamai neblogai taikyti jį daugelyje Lietuvos mokyklų.
Šiandien niekas negali suprognozuoti, kad situacija nesikomplikuos tiek, kad mums gali tekti vėl svarstyti nuotolinio mokymosi klausimą šį rudenį. Bet padarykime tai ne mūsų problema ar trūkumu, bet mūsų privalumu. Ir išmokime tas pamokas, kurias gavome per pirmąją bangą“, – sakė G. Nausėda.
G. Nausėda pirmadienį Birštone su Kauno regiono merais ir turizmo sektoriaus atstovais aptarė laivybos Nemuno aukštupyje plėtros iššūkius ir kitus regionui rūpimus klausimus.
