2025 metais gynybai suplanuota skirti apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau padidintas skolinimosi limitas šį skaičių metų eigoje leidžia padidinti iki 4 procentų.
BNS jau rašė, kad tuo tarpu 2026-2030 metais Lietuva ketina krašto apsaugai skirti 5-6 proc. BVP.
„Pagaliau pradėjome deramai investuoti į krašto apsaugą. Ne tik žodžiais, bet ir darbais parodėme, kad valstybės ir mūsų žmonių saugumas šiandien yra prioritetas. – Seime sakė šalies vadovas. – Puikiai žinau – Lietuvos žmonės nenori karo. Mes trokštame taikos, stabilumo ir saugumo. Būtent todėl privalome stiprinti nacionalinę gynybą ir prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos efektyvinimo.“
„Tačiau dabar – ne laikas lengviau atsikvėpti. Negalime ignoruoti sparčių pokyčių už šalies ribų. Gyvename karų ir spartaus tarptautinių normų nykimo laikotarpiu. Mažėja demokratijos draugų ir daugėja priešų“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, naujoje geopolitinėje realybėje Lietuvai tenka „ypatinga užduotis“.
„Kaip ir prieš daugelį amžių, vėl stovime Vakarų pasaulio sargyboje. Esame tvirtovė, už kurios sienų, deja, baigiasi civilizuota Europa. Šioje tvirtovėje, mūsų Lietuvoje, mums reikia dar tvirtesnių sienų, labiau susitelkusių gyventojų, gausesnės, gerai apmokytos kariuomenės ir modernios ginkluotės. Reikia patikimų sąjungininkų, kurie prireikus ateitų mums į pagalbą“, – kalbėjo prezidentas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
