Penktadienį prezidentūroje aukščiausi šalies politikai aptarė Lietuvos tarptautinio saugumo stiprinimą, paramą Ukrainai, europines saugumo ir gynybos pramonės iniciatyvas.
Su kitais aukščiausiais šalies politikais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad požiūryje į svarbiausius saugumo klausimus „reikšmingų skirtumų nėra“.
Signalai iš JAV apie Lietuvą esą suteikia vilčių
Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad kalbų dėl JAV karių dislokavimo Europoje ir Rytiniame NATO flange yra įvairių.
Tačiau esą nėra jokių konkrečių sprendimų, kurie rodytų, jog JAV dislokuotų karius Lietuvoje ar Baltijos šalyse.
„Pagal tai, kokią mes situaciją turime šiandien, jokių sprendimų dėl Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų redislokavimo Rytiniame NATO flange, konkrečiai Lietuvoje, nėra“, – sako šalies prezidentas G. Nausėda.
Vis dėlto, jo teigimu, žinutės iš JAV apie Lietuvą suteikia vilčių.
„Tos žinutes ir signalai, kuriuos mes gauname, pavyzdžiui, bendraudami su naujuoju JAV ambasadoriumi prie NATO, yra nuteikiantys viltingai ir optimistiškai. Lietuva pabrėžiama kaip viena iš rimčiausių ir atsakingiausių NATO sąjungininkių“, – kalbėjo šalies vadovas.
Lietuva esą būtų pasirengusi taikyti nacionalines sankcijas Rusijai, jei ES nebepratęstų savųjų
G. Nausėda sako, kad Lietuva būtų pasirengusi taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai, jeigu Europos Sąjunga (ES) nebepratęstų savo taikomų ribojimų.
„Lietuva būtų pasirengusi svarstyti nacionalines sankcijas“, – pabrėžė jis.
Visgi jis teigia, kad europinės sankcijos yra kur kas efektyvesnės.
Pasak prezidento, jų nepratęsti nėra pagrindo, atvirkščiai, jos turi būti griežtinamos.
„Aš noriu pažymėti, kad atskirų valstybių sankcijų taikymas būtų žymiai mažesnę įtaką agresoriui darantis dalykas, negu visos Bendrijos sankcijų paketas“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė šalies vadovas.
Prezidentas: išlaidos gynybai gali būti tik didinamos
Jo teigimu, reikėtų įtvirtinti nacionalinį principą, jog peržiūrint biudžetą išlaidos gynybai ir parama Ukrainai yra neliečiamos ir gali būti tik didinamos.
„Prezidentas pabrėžė, kad reikėtų principo, kuris užtikrintų, kad peržiūrint biudžetą išlaidos gynybai bei parama Ukrainai yra neliečiamos ir gali būti tik didinamos“, – rašoma išplatintame Prezidentūros išplatintame pranešime po susitikimo.
Kaip anksčiau BNS informavo Prezidentūra, susitikime užsienio politikos ir saugumo klausimams aptarti dalyvavo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis bei premjeras Gintautas Paluckas.
Taip pat parlamento Užsienio ir Europos reikalų komitetų pirmininkai Remigijus Motuzas bei Rasa Budbergytė, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, krašto apsaugos viceministras, parlamentinių partijų vadovai.
Politikai susitiko Lietuvai ieškant finansinių šaltinių gynybai per ateinančius penkerius metu skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto arba apie 12 mlrd. eurų bei žvalgantis naujo poligono vietos.
Taip pat amerikiečių televizijai NBC paskelbus, jog Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos. Anot žiniasklaidos šaltinių, kariai atitraukti galėtų būti iš Lenkijos ir Rumunijos.
BNS rašė, kad krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai yra sakę, kad Jungtinės Valstijos greičiausiai peržiūrės savo karių buvimą Europoje, tačiau pabrėžė nematantys signalų dėl galimų pokyčių dėl karių dislokavimo rytiniame NATO sparne.
Diskusija vyks pastarosiomis savaitėmis Rusija suintensyvinus raketų ir bepiločių atakas prieš Ukrainą, nepaisant Ukrainos, Jungtinių Valstijų bei Rusijos derybų dėl paliaubų.
Saudo Arabijoje jau įvyko kelerios aukšto lygio derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo, o ketvirtadienį Stambule prasidėjo naujas susitikimų raundas dėl tam tikros JAV ir Rusijos ambasadų veiklos atnaujinimo.
Prezidentas kalbėjosi telefonu su Lenkijos vadovu
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Lenkijos Respublikos Prezidentu Andrzejumi Duda.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė geopolitinę situaciją bei regioninio saugumo klausimus, dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo aktualijas.
Prezidentai G. Nausėda ir A. Duda sutarė tęsti NATO rytinio flango stiprinimą bei paramos tiekimą Ukrainai iki jos visapusės pergalės prieš Rusiją.
Prezidentai aptarė šį mėnesį Varšuvoje vyksiančio Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo darbotvarkę bei birželio pradžioje vyksiantį Vilniaus viršūnių susitikimą, jame Šiaurės ir Baltijos bei NATO rytinio flango vadovai aptars pasiruošimą NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Hagoje.
