„Matau pagal sociologines apklausas, kad veikiausiai po kitų Seimo rinkimų atsakomybę už politinę šalies ateitį reikės prisiimti kairės centro Vyriausybei, todėl manau, kad jau su ja surasime tuos sprendimus, kurie bus naudingiausi Lietuvos saugumui ir gynybai“, – antradienį po Rytų Europos studijų centro diskusijos žurnalistams sakė šalies vadovas.
Taip jis kalbėjo pastaruoju metu Lietuvoje diskutuojant apie gynybos finansavimo didinimą.
Gynybos finansavimo poreikis auga Lietuvos kariuomenėje vystant diviziją, rengiantis priimti Vokietijos brigadą ir svarstant įvesti visuotinį šaukimą. Diskusijos dėl papildomų gynybos lėšų inicijuotos reaguojant į Rusijos keliamas grėsmes po invazijos į Ukrainą, Prezidentūros kritiką 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų divizijai.
G. Nausėda anksčiau pirmadienį pareiškė matantis dabartinių valdančiųjų norą gynybos finansavimo klausimą „nustumti į kitą politinę kadenciją.“
Anot pirmadienį dėl gynybos finansavimo susitikimą surengusios premjerės Ingridos Šimonytės, vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc. BVP.
Finansų ministerija pirmadienį paviešino penkias alternatyvas, kaip galėtų augti finansavimas šiai sričiai ir kokios įtakos tai turėtų. Jos apima skolinimąsi, pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio mažinimą, taip pat galimą trijų mokesčių didinimą – PVM, pelno ir gyventojų pajamų.
Kaip rodo sausio pradžioje paskelbta portalo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa, politinių partijų reitingų lentelėje pirmauja opoziciniai socialdemokratai, po jų eina valdantieji konservatoriai.
Jos duomenimis, palaikymas socialdemokratams gruodį siekė 16,3 proc., Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams – 10,8 procento. Lapkritį šias partijas atitinkamai palaikė 13,8 proc. ir 9,7 proc. gyventojų.
