„Pabalsavome, viskas buvo labai sklandu, apylinkė gerai pasirengusi, lengvai suradau sąraše tą, už ką norėjau balsuoti, pilietinė pareiga atlikta“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas kvietė žmones ateiti balsuoti, nes balsavimas yra demokratinė šventė. Jis balsuoti atvyko kartu su pirmąja ponia.
G. Nausėda linkėjo naujam Seimui susikalbėjimo su kitomis institucijomis, nes artimiausi 5-7 metai Lietuvai gali būti puikūs.
„Aš tikiu, kad artimiausi 5-7 metai Lietuvai gali būti tiesiog puikūs, tam yra visos prielaidos, mūsų puikus bendradarbiavimas ir narystės Europos Sąjungoje privalumai, daugemetė finansinė, perspektyva, gaivinimo fondas, Lietuva gauna didžiules lėšas, belieka turėti labai aiškią viziją, strategiją ir pasinaudoti tomis galimybėmis“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda sako pasirinkęs tuos politikus, kurie pasisako už iššūkius ir tuos, kuriems „nereikės aiškinti nuo nulio, kas yra gerovės valstybė“.
„Aš pasirinkau ambicijas tam, kad mažiau stumdytumėmės tarpusavyje, mažiau užsipultume vienas kitą asmeniškai, daugiau galvotume apie valstybę, apie žalią, skaitmeninę, socialiai teisingą Lietuvą. Tokia yra gerovės valstybės vizija ir, be abejo, man tikrai bus lengviau kalbėtis su politinėmis jėgomis, kurioms nereikės aiškinti nuo nulio, kas yra gerovės valstybė“, – dėstė prezidentas.
G. Nausėda apgailestavo, kad ne visi žmonės, esantys saviizoliacijoje, galėjo balsuoti.
„Tikiuosi, kad tokių klaidų išvengsime ateityje“, – teigė jis.
Ketvirtadienį G. Nausėda Lietuvos piliečius ragino nelikti abejingais per šiuos Seimo rinkimus ir eiti balsuoti. Anot šalies vadovo, svarbiausia, kad tautos atstovai tarnautų visiems tautos žmonėms, o ne atskiroms interesų grupėms.
„Nėra geresnio meto parodyti, kad mes visi kartu esame tauta, kurianti savo valstybę. Nėra kito būdo užtikrinti, kad didžiulė balsų įvairovė, skirtingos mūsų idėjos ir troškimai atvestų prie bendrų sprendimų. Nepaprastai svarbu, kad tautos atstovai tarnautų visiems tautos žmonėms, o ne atskiroms interesų grupėms.
Todėl šiandien aš kreipiuosi į Jus, Lietuvos žmones – nebūkite abejingi. Balsuokite aktyviai. Balsuokite atsakingai. Balsuokite už tai, kad mūsų šalis klestėtų ir siektų aukščiausių tikslų.
Negalime nuolat kapstytis praeityje, ieškoti tariamų priešų, kurti sąmokslo teorijų. Turime unikalią progą pasinaudoti savo gebėjimais ir Europos Sąjungos galia, žengti didelį žingsnį į priekį. Kurkime socialiai teisingą, žalią ir inovatyvią Lietuvą – Gerovės Lietuvą“, – kreipdamasis į Lietuvos gyventojus ketvirtadienį kalbėjo G. Nausėda.
Seimo rinkimai – pagrindiniai faktai
Šį sekmadienį Lietuvoje vyksta eiliniai Seimo rinkimai – Lietuvos piliečiai rinks 13-ąjį Seimą, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo tai yra aštunti eiliniai rinkimai.
Seimų numeracija skaičiuojama nuo praėjusio amžiaus pirmosios pusės, 1920–1940 metais veikusių I–IV Seimų, 1920–1922 metais veikęs Steigiamasis Seimas neskaičiuojamas. Nepriklausomybę atkūrusi Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dirbo 1990–1992 metais.
Rinkėjų skaičius. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtintuose rinkėjų sąrašuose yra 2 mln. 449 tūkst. 683 balso teisę turintys piliečiai. Prieš ketverius metus rinkėjų sąraše buvo 2 mln. 504 tūkst. 267 rinkėjai, 2012 metų Seimo rinkimuose balsavimo teisę turėjo 2 mln. 442 tūkst. 587 rinkėjai.
Apygardos. Seimo rinkimuose ketverių metų kadencijai renkamas 141 parlamentaras: 70 – pagal sąrašus ir 71 – vienmandatėse apygardose. Šiuose rinkimuose pirmą kartą sudaryta atskira apygarda užsienio lietuviams – Pasaulio lietuvių, atsižvelgus didelį skaičių užsienyje dalyvavusių rinkėjų per pastaruosius rinkimus.
Kandidatai. Iš viso rinkimuose dalyvauja 1754 partijų iškelti bei savarankiškai išsikėlę kandidatai, 1170 arba 66,7 proc. vyrų ir 584 arba 33,3 proc. moterų. Palyginti su 2016 metų rinkimais, į Seimą kandidatuoja 339 žmonėmis daugiau – prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 1416 kandidatų.
Portretas. VRK sudarė statistinį kandidato portretą, tai – aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.
Partijos. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų, koalicijų nesudaryta. Per 2016 metų rinkimus kandidatų sąrašus diaugiamandatėje apygardoje kėlė 12 partijų ir dvi koalicijos, iš jų į Seimą pateko šešios partijos.
Kartelė. Daugiamandatėje apygardoje mandatų gauna partijos, surinkusios ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Partijų koalicijoms kartelė siekia 7 proc. nuo visų dalyvavusių rinkėjų balsų.
Antrasis turas. Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 25 dieną. Jame vienmandatėse apygardose varžysis du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai. Kandidatas laimi jau pirmajame ture, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. tos apygardos rinkėjų ir kandidatas surinko per 50 proc balsų arba su mažiau kaip 40 proc. aktyvumu gavęs ne mažiau kaip penktadalį visų tos rinkimų apygardos rinkėjų balsų. Per 2016 metų rinkimus į Seimą jau pirmojo turo metu buvo išrinkti trys politikai.
Piesaika. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Išrinktas Seimo narys įgaliojimus įgyja po priesaikos. Įprastai pirmas naujojo Seimo posėdis vyksta lapkričio viduryje.
