Savo sprendimą G. Nausėda pasakė po pusvalandžio trukmės kalbos, kurioje aptarė tai, ko siekia ir ko pasiekė iki šiol, nupasakojo savo vertybes bei tikslus. Daug dėmesio skirta socialinės atskirties mažinimo klausimams, savivaldai, prezidentas minėjo ir savo „gerovės valstybės“ viziją.
Kalbos metu G. Nausėda nusprendė ir netiesiogiai pakritikuoti konservatorius.
„Išorės grėsmių atžvilgiu Lietuva yra saugi kaip niekada“, – sakė G. Nausėda, oponuodamas užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio neseniai išsakytoms mintims, jog Lietuvai kaip tik gresia didelė grėsmė.
Po saugumo ir gynybos temos prezidentas perėjo prie ekonominės gerovės, tiksliau džiaugėsi, kad Lietuvoje nebetaikoma drakoniška diržų veržimosi politika. Taip jis veikiausiai norėjo priminti visuomenei 2008-2012 metų kadenciją, kai pasaulyje kilus ekonominei ir finansų krizei Lietuvos valdžiai, tarp kurių buvo ir jo konkurentė Ingrida Šimonytė, teko drastiškai mažinti išlaidas.
„Mums pavyko pasiekti, kad atsidūrus krizinėje ekonominėje situacijoje Lietuva eitų kitu keliu negu ėjo prieš, sakykime, daugiau kaip dešimt metų. Kad vietoje to, kad būtų drakoniškai varžomi diržai ir nepateisinamai brangiomis sąlygomis arba nepalankiomis sąlygomis skolinamasi tarptautinėje finansų rinkoje, priimame kitus sprendimus“, – teigė G. Nausėda.
Politologas – tai beprasmiškos kalbos
Vis dėlto, toks turinys nepadarė didelio įspūdžio politologui Bernarui Ivanovui. Jis prezidento kalbos turinį apibūdino kaip „monotonišką kalbėjimą apie tą patį“.
„Ar G. Nausėdos kalboje buvo kokių nors įdomių idėjų? Jų nėra, mes girdime tik monotonišką kalbėjimą apie tą patį, nuo neatmenamų laikų. Jeigu palygintume visų nepriklausomos Lietuvos prezidentų kalbas, mes nepamatytume jokio ypatingo skirtumo. Visi iš jų pasakojo, kad nori tik gero, nors vadino skirtingai – socialiniu teisingumu, gerovės valstybe ir kitaip. Ir kas iš to? Tai visiškai beprasmiškos kalbos, iš beprasmiškos prezidentūros institucijos“, – sakė B. Ivanovas.
B. Ivanovas prezidentą taip pat kaltino populizmu – esą jis kalbos metus prisiima lyderio vaidmenį, kuris galėtų spręsti socialines problemas, nors prezidento institucijos galios yra gana ribotos.
„Jis save pozicionuoja kaip lyderį, kuris mus veda. Iš tiesų nei veda, nei mes einame paskui jį. Šiuo atžvilgiu jis bando būti anti-landsbergiu. Jei Landsbergis pasakė, kad viskas blogai, o valstybei gresia išnykimas, aš sakysiu priešingai. Taip galvoja Nausėda, galiausiai, jeigu jis dabar lyderis, o šalyje gyvenimas negerėja, jis neturi kito pasirinkimo.
Rinkėjai kažkodėl galvoja, jog prezidentas vadovauja valstybei. Šis mitas yra labai gajus, nors iš tiesų prezidento institucijos galios yra gana ribotos“, – paaiškino B. Ivanovas.
Vis dėlto, nepaisant kritiško kalbos turinio vertinimo, B. Ivanovo vertinimu, G. Nausėda vis dar yra favoritas ir turi puikius šansus laimėti prezidento rinkimus, mat Lietuvoje rinkėjai dažnai tą patį kandidatą į prezidentus renkasi antrą kartą.
„Post-komunistinėse šalyse yra labai stipri vadinamoji rinkiminė inercija, kuomet yra nesvarbu, ką žmogus yra padaręs ar ko nepadaręs, jis gauna didžiulį pliusą dėl užimamo posto. Tai jam užtikrina gerus šansus būti išrinktam. Nesvarbu, ar kalbame apie Dalią Grybauskaitę, Algirdą Brazauską ar Valdą Adamkų – jei nebuvo apkaltos, jie atsilaikydavo“, – teigė B. Ivanovas.
Linas Kontrimas – Nausėda negali apsiriboti populistiniu turiniu
G. Nausėdos kalbos turinį kritikavo ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas. Komunikacijos ekspertas kalboje pasigedo konkretaus turinio – pavyzdžiui, taip ir liko neaišku, kas yra prezidento dažnai primenama „gerovės valstybė“.
„Galime palyginti dvi neseniai nuskambėjusias prezidentų kalbas. Jeigu I.Vėgėlei problemų išvardijimas ir emocijų sukėlimas yra pliusas, tai Nausėdai tokia strategija netinka. Jis turėjo pasakyti programinę kalbą, bet mes be savaime aiškių dalykų, nieko neišgirdome.
Net „gerovės valstybę“ jis apibrėžia labai paprastai ir net sakyčiau pernelyg paprastai – pasakė, kad gerovės valstybė yra atskirties sumažinimas. Jeigu tai buvo prezidento kadencijos leitmotyvas, mes turėjome išgirsti detales, labai išlukštentą apibrėžimą, ne vieno punkto, o bent keliolikos. Tada būtų aišku, ar tai parodomasis darbas, ar rinkiminis triukas“, – sakė L. Kontrimas.
L. Kontrimo nuomone, nors rinkiminis populizmas tinka kitiems kandidatams, būtent G. Nausėda negali sau leisti naudoti tokios komunikacijos.
„Linkiu G. Nausėdai atitrūkti nuo populistinio turinio, nes tai jį gerokai silpnina. Mes šioje kalboje beveik nieko negirdėjome apie tiesiogines prezidento funkcijas – saugumo klausimus, užsienio politiką“, – teigė L. Kontrimas.
Favoritu laiko I. Vėgėlę
Abu kalbinti pašnekovai sutiko, jog bene geriausius šansus patekti į antrą turą turi advokatas I.Vėgėlė. Bernaro Ivanovo vertinimu, I. Vėgėlė turi šansų patekti į antrą turą, o jo pasirinkimas nekalbėti apie kampanijos turinį – gerai apgalvotas sprendimas.
„I.Vėgėlė yra elito klasės skilimo simptomas. Jis atstovauja nepatenkintai elito grupei, labai įtakingiems ir svarbiems Lietuvos žmonėms. Jis nėra marginalas iš patvorių – turi realų politinį svorį.
I.Vėgėlė yra išsilavinęs intelektualas, puikiai suprantantis politinę specifiką. Jis žino, kad nereikia jokių specifinių planų. Jie neįgyvendinami, leidžia oponentams išlieka politinių sliekų. Greičiausiai nunešti Nausėdos nepavyks, bet į antrą turą manau išeis. Bet reali kova vyks dėl Seimo, ne prezidento posto“, – teigė B. Ivanovas.
I.Vėgėlės šansus įvertino ir Linas Kontrimas. Pasak jo, I. Vėgėlės rinkiminės kampanijos pristatymas nors ir stokojantis konkretaus turinio, sugebėjo emociškai paveikti. Be to, L. Kontrimas pabrėžė, jog kitaip nei kiti kandidatai, I. Vėgėlė gali sau leisti kalbėti populistiškai, mat iki šiol nebuvo politinio lauko dalyvis.
„Tai kaip jis prisistatė, pridėjo jam šiek tiek balų, bent jau emocine prasme. Sukūrė tam tikrą tiltą tarp tos masės rinkėjų, kurie jį nori remti ir galbūt balsuos.
Tuo tarpu politikai atėję iš aktyvios politikos, neturi jokios teisės visko numuilinti turinio iki pigaus populizmo, tuščių lozungų. Tai griauna pasitikėjimą ne tik politikais, bet ir politika. Nesu naivus – populizmas politikoje yra būtinas, bet negali pakeisti viso turinio“, – pabrėžė L. Kontrimas.
L. Kontrimas įvertino ir kitų kandidatų – Ingridos Šimonytės ir Aurelijaus Verygos galimybes. Komunikacijos eksperto teigimo, šios kampanijos labiau orientuotos į elektorato sutelkimą, nei prezidento postą.
„Tokių kandidatų dalyvavimas yra labiau susijęs su elektorato sutelkimu. Tai galioja ir I. Šimonytei, ir A. Verygai. Tai yra atitinkamose partijose mėgstami žmonės, kurie padės ne tik sutelkti savąjį elektoratą per rinkimus, bet ir pritraukti naujo“, – teigė L. Kontrimas.
Vis dėlto, komunikacijos ekspertas pabrėžė, jog situacija gali staigiai pasikeisti ir pateikė Rolando Pakso prezidentinę kampaniją kaip pavyzdį.
„Priminsiu, jog Rolandas Paksas iš pradžių nebuvo favoritas, tačiau antrame ture nunešė Valdą Adamkų. Būtina pasakyti, kad rinkėjai yra judanti masė – kartais nuo meilės iki nemeilės atstumas yra itin nedidelis“, – priminė L. Kontrimas.
