Taip jis kalbėjo susitikimą temdant nesutarimams Kremliaus sukelto karo Ukrainoje.
Ambasadoriai dirbo didelę nakties dalį ir antradienio rytą, kad surastų bent švelniausias formuluotes Rusijos pasmerkimui dėl jos invazijos. Deryboms trukdė kai kurių Lotynų Amerikos šalių, tokių kaip Kuba, Venesuela ir Nikaragva, abejonės.
„Kreipiausi į Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių vadovus. Mano pagrindinė žinutė partneriams Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione – nesileiskite suviliojamos Rusijos propagandos. Rusija nėra auka, ji yra agresorė“, – įraše „Twitter“ teigė G. Nausėda.
„Ukraina gina ne tik savo laisvę, bet ir visą taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką“, – pridūrė jis.
Kaip nurodoma vėliau išplatintame Prezidentūros pranešime, šalies vadovas susitikime akcentavo, kad Rusijos vykdomas karas Ukrainoje sukėlė daugybines globalias krizes: branduolinio saugumo, energetikos, finansų, maisto tiekimo ir aplinkos.
G. Nausėda ragino regiono šalis palaikyti Ukrainos siekį atkurti taiką savo šalyje, siekti Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus Ukrainoje steigiant Specialųjį tribunolą ir reikalauti agresoriaus atlyginti Ukrainai per karą padarytą žalą.
ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų regiono vadovų šalių susitikimas vyksta trečią kartą nuo 2013 metų. Pastarąjį kartą susitikimas vyko 2015-aisiais Briuselyje. Juo siekiama atnaujinti aukšto lygio politinį dialogą tarp ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų regiono šalių.
