„Šis susitikimas su kolegomis, su partijų vadovais man buvo svarbiausia šiandien. Ir kad tikrai turime labai rimtai ir, svarbiausia, sutelktai, vieningai ieškoti sprendimų mūsų šalies gynybai stiprinti. Tačiau vienas kito nepaneigia. Iš tikrųjų, manau čia ne tiek kiek susitikimo forma, o turinys yra svarbiausia. Kiek žinau, ir kiti mano kolegos ketina dalyvauti nuotoliu“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda, paklaustas, kodėl į Paryžiuje vykstantį susitikimą nevyksta dalyvauti gybai.
„Tai nėra esminis dalykas. Svarbiausia, kad turėtume apie ką kalbėti. Ir svarbiausia, kad turėtume konkrečius pokalbio rezultatus“, – pažymėjo jis.
G. Nausėdos teigimu, svarbiausios žinutės, kurias ketina pareikšti šalių lyderiams – tai būtinybė besąlygiškai remti Ukrainą, laikytis principo, jog negalimos jokios derybos apie Ukrainą be Ukrainos, derybos apie Europą – be Europos.
Taip pat prezidentas nurodė, jog ketinama kalbėtis apie kitus geopolitinius klausimus, krašto apsaugos finansavimą.
„Pasidalinsiu patirtimi, kurią jau sukaupėme čia, ir savo planais, kuriuos numatome įgyvendinti“, – pridūrė prezidentas.
ELTA jau skelbė, kad Paryžiuje vyksiančiame antrajame viršūnių susitikime dėl Ukrainos ir Europos saugumo, Lietuvos vadovas G. Nausėda dalyvaus konferenciniu skambučiu.
„Po konsultacijų sutarta, kad šiandieninis Prancūzijos prezidento inicijuotas viršūnių susitikimas Ukrainos ir Europos saugumui aptarti vyks vaizdo konferenciniu būdu. Į konferencinį skambutį jungsis Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas, Kanados, Norvegijos, Čekijos, Švedijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Belgijos ir Graikijos vadovai“, – pasiteiravus, kodėl prezidentas nutarė nevykti į Prancūziją, Eltai nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Tiesa, užsienio spaudoje skelbta, kad E. Macrono inicijuotas susitikimas vyks hibridiniu būdu.
Tarp į susitikimą pakviestų valstybių – Norvegija, Kanada, Baltijos šalys, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.
Pirmadienį Paryžiuje įvyko pirmasis neformalus Europos lyderių susitikimas. Tuomet pasitarime dalyvavo Lenkijos, Danijos, Nyderlandų, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos vyriausybių vadovai, NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.
Kai kurios Europos šalys reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad nebuvo pakviestos į Paryžiaus viršūnių susitikimą. Prancūzų dienraštis „Le Monde“, apžvelgdamas šio pirmojo susitikimo dalyvių atranką, pažymėjo, kad tai buvo „labiausiai pasiryžusios ir turinčios galimybių“ gintis šalys, o forumas nebuvo surengtas įprastu ES formatu, kad jame galėtų dalyvauti ir Didžioji Britanija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
