Šalies vadovo teigimu, nors šiemet vykusiame referendume pritrūko balsų, jis parodė, kad Lietuvos piliečiai vis palankiau žiūri į dvigubą pilietybę.
„Gyvenimas tuo nesibaigia, tuo jis ir įdomus, kad vienaip ar kitaip prie to klausimo mes grįšime“, – kreipdamasis į lietuvių bendruomenę ambasadoje Londone šią savaitę sakė prezidentas.
Gegužę vykusiame referendume už dvigubos pilietybės išplėtimą buvo beveik 74 proc. dalyvavusiųjų arba daugiau kaip 956,5 tūkst. rinkėjų.
Kad Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės būtų pakeistas, pataisą privalėjo palaikyti ne mažiau kaip 1 mln. 236 tūkst. 203 rinkėjai, tai yra daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
Prezidento teigimu, esant tokiems griežtiems įstatymo reikalavimams sėkmingas rezultatas būtų „beveik stebuklas“.
„Ne balsavusiųjų kaltė, kad mūsų Referendumo įstatymas yra toks, koks jis yra. Esant tokiam įstatymui pasiekti teigiamą rezultatą buvo gal ir įmanoma, bet tai turėjo prilygti beveik stebuklui“, – sakė prezidentas.
„Matau šiame rezultate didelį pozityvą ta prasme, kad prieš keletą metų, penketą – šešetą metų, rezultatas būtų tikrai kitoks, ir ta nuotaikų kaita žmonių, jų požiūris į pilietybės išsaugojimą keitėsi man tiesiog akyse, net ir važinėjant po skirtingus regionus, susitinkant su rinkėjais, aš mačiau, kaip žmonės persiorientuoja“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas sakė per rinkimų kampaniją įsitikinęs, kad dvigubos pilietybės galimybę daug tvirčiau remia žmonės, kurių artimieji išvyko iš Lietuvos.
„Tie, kurie susidūrę, jaučia empatiją, jie teigiamai žiūri į pilietybės išsaugojimą, nes supranta visą kontekstą ir visą problemą. Tie, kurie galbūt nesusidūrė, turi tam tikras išankstines nuotaikas, per kurias perlipti jiems yra ganėtinai sudėtinga“, – kalbėjo G. Nausėda.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.
Referendumui pateiktame siūlyme buvo numatoma įtvirtinti, kad Lietuvos pasą būtų galima išsaugoti turint „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.
G. Nausėda bendraudamas su Britanijos lietuviais taip pat paragino aktyviai dalyvauti parlamento rinkimuose pirmą kartą užsienio lietuviams sukurtoje atskiroje rinkimų apygardoje.
Britanijoje gyvena viena iš gausiausių lietuvių bendruomenių. Dėl Europos Sąjungos nuolatinio gyventojų statuso į Britanijos valdžią šiemet jau kreipėsi per 120 tūkst. Lietuvos piliečių – šį statusą reikia gauti, norint likti dirbti šalyje po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos.
G. Nausėda pabrėžė, kad su vietos lietuvių bendruomenėmis jis susitinka kiekvieno užsienio vizito metu, ir žadėjo šią praktiką tęsti.
„Lietuva neturi aiškių sienų. Ten, kur yra lietuviai, ten ir yra gabaliukas Lietuvos. Tokia yra ir turėtų būti dvidešimt pirmojo amžiaus tautos samprata“, – sakė Lietuvos prezidentas.
