Kultūros ministras Simonas Kairys savo ruožtu teigė, kad kultūra padeda gintis nuo agresijos, menkumo, pagundos pasiduoti.
„Praėję metai pasauliui dar kartą parodė, kad valstybingumą, šalies ir tautos istoriją būtina ne tik kurti, bet ir saugoti bei ginti. Mums, lietuviams, šios pareigos priminti nereikia. Lietuvoje būti kūrėju nuo seno reiškia ir užimti aktyvią visuomeninę poziciją“, – per iškilmingą ceremoniją sakė G. Nausėda.
Anot jo, tai rodo ir Ukrainoje žuvusio kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus istorija.
„Su mumis dar ilgai išliks gyvas atminimas vieno iš šių metų laureatų, Manto Kvedaravičiaus, kuris krito didvyrio mirtimi, iki paskutinių akimirkų likęs ištikimas svarbiausiems savo gyvenimo ir kūrybos principams, universalioms žmogaus ir žmonijos vertybėms“, – sakė prezidentas.
Kultūros ministras S. Kairys tvirtino, kad Ukrainoje vykstantis karas primena, jog nėra laiko tuščių ambicijų ar ego kovoms.
„Šiandien turime kovoti už vertybes. Todėl šiandien ir kultūros misija tampa kaip niekada ypatinga. Būtent į kultūros ir meno pasaulį žvelgiame pirmiausia, kai norime dar tvirčiau nubrėžti savo vertybines lygiagretes“, – teigė jis.
„Kultūra padeda mums gintis: nuo agresijos, nuo menkumo, nuo pagundų pasiduoti ar pereiti į tamsos pusę“, – sakė ministras.
M. Kvedaravičiaus premiją atsiėmė sesuo ir dukra.
Premijos taip pat skirtos rašytojui Kaziui Sajai, poetui Rimvydui Stankevičiui, operos solistui Edgarui Montvidui, kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei-Rosaschi, kino režisierei Giedrei Žickytei.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Nacionalinė J. Basanavičiaus premija įteikta muziejininkui, etnoastronomui Jonui Vaiškūnui.
Šios premijos laureato parinkimas sukėlė abejonių Kultūros ministerijai, ji savo ruožtu buvo kreipusis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl galimo interesų supainiojimo. Tačiau VTEK atsakė nematanti pagrindo pradėti tyrimą.
Kultūros ministras Simonas Kairys lapkritį BNS teigė, jog dėl šios premijos laureato parinkimo esama „kvapo, kad procesas toks truputėlį yra „savų – saviems“. Anot jo, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė per pirmąjį balsavimą, kai buvo atrenkami keli kandidatai premijai gauti, nusišalino nuo balsavimo dėl sąsajų su J. Vaiškūnu, o jau renkant laureatą to nepadarė.
S. Kairio teigimu, D. Urbanavičienė ir J. Vaiškūnas priklauso tai pačiai Etninės kultūros globos tarybai, drauge yra dirbę portale „Alkas“, D. Urbanavičienė vadovauja Lietuvių etninės kultūros draugijai, o J. Vaiškūnas buvo jos pavaduotojas.
D. Urbanavičienė tuomet atmetė įtarimus dėl galimo interesų konflikto.
Jau premijos teikimo išvakarėse kultūros ministras BNS teigė, kad ateityje bus mėginama pakeisti J. Basanavičiaus premijos skyrimo mechanizmą, „kad nebūtų įspūdžio, jog užsidaryta siaurame formate ir vyksta virimas savose sultyse“.
„Norint labiau atsižvelgti į valstybės interesus, į J. Basanavičiaus premijos prestižą, norėtųsi truputį pakeisti komisijos nuostatus, o jeigu jų (Etninės kultūros globos taryba – BNS) nederins, tada būtų kalba apie įstatymo keitimą“, – sakė S. Kairys.
Premija J. Vaškūnui skirta „už išskirtinį indėlį tyrinėjant ir puoselėjant etnoastronomijos žiniją, už įvairiapusį ir patrauklų etninės kultūros aiškinimą, viešinimą, tradicinių kalendorinių švenčių rengimą“, pranešė Kultūros ministerija.
Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.
Kasmet skiriamos tiek nacionalinės kultūros, tiek J. Basanavičiaus premijos yra po 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai daugiau nei 36 tūkst. eurų.
