„Noriu atkreipti dėmesį, kad kalbėdami apie gynybos finansavimą ir kai kurių mokesčių klausimus, turime atkreipti, kad tai turi būti paskelbta bent 6 mėn. iki įgyvendinimo. Ir todėl tas laiko langas, kaip buvo ir mokesčių reforma, užsiveria. Tiesa, paties projekto apimtis nėra tokia didžiulė, kaip mokesčių reforma. Todėl manau, kad galime susitarti“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
Prezidentas dar kartą pabrėžė, kad nepalaiko bet kokio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimo gynybos tikslais. Jis pastebėjo, kad PVM klausimas iš esmės nebėra aptariamas diskusijų apie gynybos finansavimą metu.
„Jeigu kalbame apie tvarų ir ilgalaikį Lietuvos kariuomenės modernizavimą, tai tam tikri politiniai ištekliai gali ateiti iš mokesčių, bet kategoriškai pasisakau prieš PVM didinimą, nes tai būtų antisocialu. Ir iš esmės, atrodo, tas pasiūlymas yra nubrauktas nuo stalo“, – aiškino šalies vadovas.
G. Nausėda teigė, kad palaiko pelno mokesčio padidinimą, lengvatų sumažinimą ir progresyvumo užtikrinimą kaip būdus sukurti tvarų finansavimą gynybai. Anot jo, trumpalaikiams poreikiams Lietuva galėtų skolintis.
„Ir manau, kad čia tikrai galėtume surasti konsensusą“, – sakė G. Nausėda.
Trečiadienį įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.
Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį 1 proc.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
