„Šiandien Kauno modernizmo architektūra buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą! Tai ne tik išskirtinio optimizmo architektūros fenomeno pripažinimas, bet ir dar vienas įrodymas, kad kultūra gali būti (ir yra!) esminių socialinių pokyčių priešakyje“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo valstybės vadovas.
Pirmadienį patvirtintoje paraiškoje pristatomas Kauno, 1919–1939 metų laikinosios Lietuvos sostinės, kūrimo fenomenas. Joje pažymima, tai yra išskirtinis modernaus miesto, kuriam būdinga moderni greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys, įvairiomis vertybėmis ir siekių išraiškomis, susijusiomis su optimistišku tikėjimu nepriklausoma savo ateitimi.
Teigiama, kad Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su miesto bei krašto tradicijomis.
G. Nausėda sakė neabejojantis, kad tęsiant Kauno – 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinės – perspektyvą ir sėkmę, šis tarptautinis patvirtinimas padės dar geriau pasauliui pristatyti laikinosios sostin ės ir šalies istoriją.
Pirmadienį per Saudo Arabijoje, Rijade, vykstančią UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesiją Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Tuo pačiu nurodyta iki 2025 metų gruodžio įvykdyti ten tikros ekspertų rekomendacijos.
Kultūros ministras Simonas Kairys šį sprendimą pavadino istoriniu.
Kauno miesto savivaldybė 2015 metais parengė paraišką dėl Kauno tarpukario modernizmo architektūros įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Vėliau ji tobulinta, truputį pakeistas pavadinimas.
„Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ tapo penktuoju Lietuvos objektu, įrašytu į UNESCO Paveldo sąrašą.
Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.
Kaune yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinę vertę turi kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.
