Naujienų portalui tv3.lt atsiųstame Prezidentūros komentare teigiama, kad energetikos krizės kontekste tokio pobūdžio informacija yra labai rimtas reputacijos šešėlis Finansų ministerijai, valdančiai didžiausios valstybės kontroliuojamos bendrovės „Ignitis grupė“ akcijas.
„Būtent šiandien kaip niekad svarbu, kad sprendimai dėl energetikos būtų priimami skaidriai, kad reguliuojant ūkinę veiklą būtų apginti visuomenės ir vartotojų interesai. Net sukelta regimybė, kad neskaidriai veikiant gali būti piktnaudžiauta tarnyba ir galbūt pasipelnyta iš krizės, kenkia žmonių pasitikėjimui valstybe, kelia abejonių ar valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Todėl ši situacija privalo būti nedelsiant ištirta atsakingų institucijų, privalo būti atsakyti visi klausimai ir priimta atitinkama politinė atsakomybė“, – rašoma komentare.
Komentuodama situaciją dėl D. Kreivio, Prezidentūra akcentavo, kad 2020 m. prieš skiriant D. Kreivį energetikos ministru, jis užtikrino prezidentą, kad neturi plačių interesų energetikos sektoriuje, o tais atvejais kai jų bus, juos deklaruos ir nusišalins nuo sprendimų priėmimo.
„LRT tyrimo informacija, kad su ministru susijusi bendrovė turi „Ignitis grupės“ akcijų, tačiau tai nėra deklaruota, turi būti patikrinta ir įvertinta. Visuomenei neturi kilti nė mažiausių abejonių, kad energetikos ministro sprendimai gali būti paveikti jo privačių interesų“, – teigiama naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare.
„Kaip principingai pasielgs prezidentas? Prezidentas Kreivį priimdamas sakė, kad tikisi, kad nesikartos istorijos kaip anksčiau, kai jis buvo ministru. Kai su mamos akcijomis „Moki veži“ išlindo dalykai. Dabar išlindo dalykai dėl „Ignitis“ akcijų. Ar prezidentas bus principingas ir pasakys, kad nepasitiki šiuo ministru? Ar tai bus nurašyta, kaip nieko tokio?“ – svarstė V. Ąžuolas.
Valstybės kontroliuojamos „Igničio grupės“ akcijų turi grupę tiesiogiai kuruojantis finansų viceministras Gediminas Norkūnas, grupės akcijų turi ir įmonė, susijusi su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu, kuris šios informacijos nedeklaravo, skelbia LRT atliktas tyrimas.
Anot tyrimo, tai, kad tiesiogiai už „Ignitis grupės“ veiklą atsakingas viceministras G. Norkūnas šiuo metu yra įmonės akcininkas ir gauna dividendus, jo interesų deklaracijoje neatsispindėjo – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo. Vėliau tyrimą atliekantiems žurnalistams teigė šį savo interesą nurodęs.
„Ignitis grupės“ akcijų turi ir su D. Kreiviu susijusi įmonė bendrovė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40 proc. akcijų turi energetikos ministras. Jis sakė nežinantis apie „Norteo“ įsigytas akcijas, nėra šio ryšio deklaravęs ir žadėjo pasidomėti, ar reikia šią sąsają deklaruoti.
Smulkieji akcininkai valdo 25,01 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, 74,99 proc. – Finansų ministerija.
Kreivys sakė, kad pamokas išmoko
Prieš dvejus metus D. Kreivys, tuomet dar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguotas kandidatas į energetikos ministro postą, susitiko su prezidentu G. Nausėda.
Po susitikimo tuometinis šalies vadovo atstovas Antanas Bubnelis sakė, kad G. Nausėda domėjosi, ar D. Kreivio verslo interesai nesutrukdys jam tinkamai dirbti.
„Prezidentas pokalbio metu norėjo išgirsti ir kandidato nuomonę, ar visi jo turimi privatūs interesai leis jam visavertiškai dirbti ministru – tai reiškia, kad visais klausimais priimti sprendimus energetikos srityje“, – kalbėjo A. Bubnelis.
Pats D. Kreivys tuomet sakė, kad pamokos yra jau išmoktos.
„Gilesnių vertinimų apie kandidatūrą neišgirdau. Tačiau kalbant apie interesus, užtikrinau prezidentą, kad daugiau nei 10 metų esu politikoje, parlamente. Interesų konfliktų derinimą ir prevenciją jau tikrai esu neblogai įvaldęs.
Kaip sakoma, už vieną muštą duoda du nemuštus. Tos pamokos jau tikrai yra išmoktos. Energetikos sektoriuje plačių interesų tikrai nėra, nematau didesnio poreikio, tik išimtinais atvejais, kuomet reikės nusišalinti nuo sprendimų priėmimo“, – tuomet atsakė D. Kreivys.
Prieš dešimtmetį D. Kreivys neteko ūkio ministro posto
2011 metais, po trejų metų darbo A. Kubiliaus vyriausybėje, D. Kreivys atsistatydino iš ūkio ministro pareigų. Atsistatydinimo pareiškimą konservatorius padėjo po to, kai VTEK nusprendė, kad skirdamas europinę paramą mokykloms, kurių rekonstrukcijos darbus turėjo atlikti su jo motina susijusi bendrovė, neįvykdė įstatymuose numatyto reikalavimo – vengti interesų konflikto ir elgtis, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.
Nepasitikėjimą D. Kreiviu pareiškė ir tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot šalies vadovės, nėra gerai, kai ministras sėdi ant dviejų kėdžių. Taip ji įvertino faktą, jog prieš tapdamas ministru, D. Kreivys savo įmonę perdavė motinos globai.
Skandalas kilo, kai spauda paskelbė, kad D. Kreivio motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdomai bendrovei „Specializuota komplektavimo valdyba“ (SKV) ir bendrovėms „Dalsta“ bei ir „Bikusta“ skirta maždaug 6 mln. litų Europos Sąjungos lėšų.
,
