„Tam, kad nereikėtų važiuoti automobiliais, deginti kurą, didinti CO2 emisiją, tikrai tą geriau daryti dviračiais, patikėkit, puikiai žinau šito tako visas peripetijas ir net žinau, kur buvo didžiosios duobės, dabar jau teks jas pamiršti, viskas. Ir tikrai tuo metu koncentruotis, ne kaip apvažiuoti kliūtį, o tiesiog mėgautis tomis keliomis ramiomis minutėmis gamtoje ir tiesiog džiaugtis laisvalaikiu“, – penktadienį tako atidarymo renginyje Klaipėdoje teigė G. Nausėda.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, kad likusiems 22-iems kilometrams tako rangovo bus ieškoma jau artimiausiomis savaitėmis, – visą taką siekiama atnaujinti iki kitų metų.
„Siekiame, kad kitą vasarą mes visą taką, nuo pat persikėlimo per uosto teritoriją, Kuršių neriją, iki pat Nidos turėtume tokį, koks jis yra čia dabar. Ir turbūt jau dabar tas takas, kuris yra sutvarkytas yra geriausias pavyzdys, reprezentacinis takas visoje Lietuvoje“, – žurnalistams teigė M. Skuodis.
Rekonstrukcijos metu takas buvo praplatintas nuo 2–2,5 metro iki 3,5 metro. Jame įrengta papildoma apsauga nuo medžių šaknų ir sustiprinta dangos konstrukcija.
Neringos mero Dariaus Jasaičio teigimu, greitai šalia dviračio tako atsiras ir kita infrastruktūra, pavyzdžiui, suoliukai.
„Infrastruktūra tikrai atsiras ateity, (...) apie tai kalbėsim su Aplinkos ministerija, miškininkais, pasidaryt, ko gero, reikės bendradarbiavimo sutartį, nes, kaip žinom, nulipus nuo tako atsiduriame valstybiniame miške, vėlgi teisiniai įvairūs niuansai, (...), tai paprastai artimiausiu metu išspręsim“, – penktadienį renginyje sakė meras.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasakojo, kad įrengiant dviračių taką sunkumų sukėlė banguotos Neringos kopos.
„Dviračių takai ir pėsčiųjų takai, kad jie būtų pritaikyti dviratininkams ir neįgaliesiems Lietuvoje, turi būti labai lygūs. O kadangi čia kopagūbris, yra daug kopų, tai mes einame į reglamentus, kad visgi leisti dviračių takus ir šaligatvius banguoti pagal (kopas – BNS), ir neišlyginti, kaip sakant, nepervažiuoti“, – komentavo S. Gentvilas.
Esant pavojui taku galės pasinaudoti miškų priežiūros ir priešgaisrinės apsaugos sunkiasvorė technika. Tai itin aktualu, kadangi pusiasalio miškai ne kartą nukentėjo nuo gaisrų.
S. Gentvilas taip pat teigė, kad teko daryti pokyčių, nes takas yra saugomame miške.
„Pas mus eina dviračių takas per rezervatą ir rezervate norėjosi praplatinti iki tokio, kad ir priešgaisrinės automobiliai gaisro atveju galėtų pravažiuoti, tai irgi keitėm reguliavimą, pritaikėm prie dvigubos paskirties, kad būtų ir gaisrininkams patogu, ir kad rezervatas būtų išsaugotas, ir miško žemėj, rezervato žemėj, galėtų ir suoliukai atsirasti“, – sakė aplinkos ministras.
„Čia yra jautriausia Lietuvos teritorija, tai prie jos norėjosi, kad būtų optimaliai, gražiai prisitaikyta“, – pridūrė jis.
Rekonstruotas ir visuomenei atvertas tako ruožas sutampa su tarptautinių dviračių trasų „EuroVelo 10“ (Baltijos jūros trasa) ir „EuroVelo 13“ (Geležinės uždangos takas) atkarpomis.
Kapitalinę tako rekonstrukciją atliko statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Bendra projekto vertė – 5,8 mln. eurų.
Visas tako Smiltynė–Nida ilgis yra apie 50 kilometrų. Didžioji jo dalis, beveik 36 kilometrai nuo Smiltynės iki Preilos, priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, likusi dalis – Neringos savivaldybei.
