„Pirmas realus žingsnis jau padarytas ir, sakykime, 2 mlrd. eurų per metus – tai galėtų būti maždaug tokia suma, kurią mes ne įskaičiuotume į, pavyzdžiui, kokį nors European Peace Facility (Europos taikos priemonė – BNS), bet dėtume virš tų lėšų, kurios yra skirtos tiek Ukrainos karinei pagalbai, tiek Ukrainos atstatymui“, – po Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje ketvirtadienį Lietuvos žurnalistams sakė G. Nausėda.
Bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis anksčiau sakė, kad iš įšaldyto Rusijos turto per metus galėtų būti gauta maždaug 3 mlrd. eurų pajamų.
Prezidentūra penktadienį BNS patikslino, kad 3 mlrd. eurų yra planuojamos pajamos, nuo kurių atskaičius mokesčius Ukrainą realiai pasiektų daugiau nei 2 mlrd. eurų per metus.
Anot G. Nausėdos, Lietuva siekia, kad Ukrainai būtų skirtos ne tik įšaldyto Rusijos turto palūkanų pajamos, bet ir visas turtas.
„Pajamos, kurios bus uždirbtos iš įšaldyto turto, galėtų būti skirtos Ukrainos atstatymui, tačiau mes norime daugiau. Lietuva yra tarp tų valstybių, kurios nori, kad ir pats įšaldytas turtas būtų panaudotas Ukrainos atstatymui“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas apgailestavo, kad teisiniai sprendimai dėl to dar nėra priimti, o jų paieška užsitęsė. Jo teigimu, EVT susitikime vyravo atmosfera, jog dėl Ukrainos „mes padarėme daug, bet padarėme nepakankamai ir turime padaryti daugiau“.
„Manau, kad tikrai reikia toliau dirbti. Niekas čia sulig tuo nesibaigė“, – teigė G. Nausėda.
Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė toliau dirbti dėl plano, pagal kurį įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų palūkanos būtų panaudotos Ukrainai apginkluoti, Kyjivui prašant daugiau šaudmenų savo ginkluotosiomis pajėgoms.
Europos Komisija siūlo panaudoti šias pajamas Ukrainai apginkluoti – 90 proc. lėšų būtų skiriama fondui, iš kurio būtų dengiamos Ukrainai skirtos ginklų įsigijimo išlaidos. Likę 10 proc. būtų pervedami į ES biudžetą ir naudojami Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams didinti.
ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto kaip bausmę po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo kaimynę. Apie 90 proc. šių lėšų saugo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.
