„Manau, kad tai yra labai gera iniciatyva, jog verslas demonstruoja savo pilietiškumą. Tačiau norėtųsi, kad mūsų gynybos finansavimas būtų ir socialiai teisingas. Ir jeigu siūlant spręsti finansavimo klausimus padidinant PVM, tai kiekvienas ekonomikos studentas pasakys, kad tai vartotojo mokestis, kurį moka ne verslas. Man kyla klausimas, ar verslas yra pasirengęs prisidėti prie gynybos finansavimo“, – ketvirtadienį Lietuvos narystės NATO minėjime žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Norėčiau matyti kompleksą, bet prioritetą teikčiau verslo mokesčiams, pirmiausiai pelno“, – paminėjo jis.
Šalies vadovas paminėjo, kad mokesčiai, kurie būtų įvedami finansuoti ilgalaikius gynybos projektus turėtų būti solidarūs, paveikiantys tiek visuomenę, tiek verslą. Jis priminė, kad nepalaiko pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimo, nes šis yra „tik vartotojo, o ne verslo, mokestis“
„Ir man atrodo, kad turime taikyti mišrų metodą. Tiems projektams, kurie yra laikini ar vienkartiniai, tinka ir skolinimasis. Projektams, kurie yra tęstiniai ir reikalauja nuolatinių išteklių, tinka ir gynybos mokesčio idėja. Bet gynybos mokesčio solidarumą norėčiau matyti. Ir tada galėčiau teigti, kad verslas yra pilietiškas“, – aiškino šalies vadovas.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ketvirtadienį teigė, kad „Iniciatyvą „4 procentai“ palaikantis verslas sutinka mokėti didesnius mokesčius tam, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų.
ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Seimo opozicinės frakcijos pateikė savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.
