„Kas man svarbiausia, kad iki tų priemonių priėmimo visuomenėje buvo susiklosčiusi tokia nervinga situacija, buvo grasinama visuotiniais streikais ir taip toliau ir panašiai. Verslas tikrai buvo nepatenkintas, nes visiškai nieko nematė, jokių paramos priemonių sau. Po to, kai jos buvo patvirtintos, viskas pakankamai greitai nusiramino ir tai man yra geriausias įrodymas, kad vis dėlto buvo priimti teisingi sprendimai“, – trečiadienį LRT radijui sakė G. Nausėda.
Jo žodžiais, už tai galima pagirti Vyriausybę ir Seimą.
„Man tikrai apsiverčia liežuvis pagirti ir Vyriausybę, ir Seimą, kuomet yra pagrindas tai daryti, bet aš tikrai nepulsiu girti ten, kur nėra už ką girti“, – teigė G. Nausėda.
„Energetikos krizė gerąja ta žodžio prasme privertė pasitempti ir suvokti situacijos rimtumą ir tos pradinės priemonės biudžete, kurios buvo pasiūlytos, ne tik gerokai išplėstos, papildytos, bet ir įgijo visai kitą svorį nei buvo planuojama pradžioje“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda sako, kad prie to prisidėjo ir prezidentūra.
„Nenoriu, kad tai skambėtų kaip pasigyrimas, bet mes visą tą laiką buvome šalia ir mes raginome, kad valstybės pareiga yra padėti žmonėms išgyventi šį sunkų laikmetį, kuris buvo labai lengvai apibrėžiamas – šaltasis metų sezonas. Didžiulės energetikos kainos ir tikrai norint tikėtis iš žmonių solidarumo, valstybei pačiai reikia demonstruoti solidarumą, ypač sudėtingais valstybės gyvavimo laikotarpiais“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, valstybės pagalba biudžetui kainavo nemažai, tačiau Lietuva tuo neišsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių.
„Tai buvo padaryta, priemonių paketas buvo pasiūlytas tikrai adekvatus susiklosčiusiai situacijai, nors tai kainavo tikrai nemažai biudžetinių pinigų, šiandien mes kalbame apie beveik 5 proc. bendrojo vidaus produkto sudarantį biudžeto deficitą, tai nėra mažai, bet, patikėkite, daugelis Europos Sąjungos valstybių priėmė visiškai atitinkamas ir, sakyčiau, palyginamus priemonių paketus“, – kalbėjo G. Nausėda.
2023 metų valstybės biudžete elektros ir dujų kainų kompensacijoms gyventojams ir verslui, investicijoms į atsinaujinančią energetiką numatyta 1,848 mlrd. eurų. Vien dujų ir elektros kainų kompensacijoms gyventojams skirta 812 mln. eurų, verslui – daugiau nei 200 mln. eurų.
Be to, įmonės, kurių sąnaudos energetikai sudaro ne mažiau nei 10 proc., iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių, o įmonėms, kurių pagrindinė veikla įtraukta į itin paveiktų sektorių sąrašą, bus išdalinta 30 mln. eurų paramos.
