„Šiandien mes čia sukūrėme valdančią koaliciją. Šios koalicijos tikslas yra sukurti žaliąją Lietuvą, kurią mes galėtume išdidžiai ir oriai palikti savo vaikams ir anūkams. Tvarią, jaukią, patogią gyventi“, – šeštadienį po deklaracijos pasirašymo sakė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad Europos Komisija (EK) iškėlė ambicingus tikslus iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 55 proc. ir pasiekti klimatui neutralią ekonomiką iki 2050 metų.
„Manau, kad mes turime visas prielaidas įgyvendinti šį ambicingą tikslą, o Lietuva yra pajėgi sumažinti (šiltnamio efektą sukeliančių dujų – BNS) emisiją iki 70 proc., jeigu skaičiuotume nuo Nepriklausomybė atkūrimo“, – tvirtino G. Nausėda.
Aplinkos tarša – vienas iš visuomenės gerovės elementų
„Žalios Lietuvos“ deklaraciją Prezidentūros kieme Vilniuje šeštadienį pasirašė G. Nausėda, Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas, Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, verslo ir visuomeninių organizacijų atstovai.
„Žmonija susiduria su vienu iš didžiausių iššūkių, kurį esame kada nors patyrę. Mes turime išmokti gyventi tiek, kiek leidžia mūsų planeta, ir turime išmokti tai padaryti per kelerius metus. Taip yra labai, labai sunku ir tai pareikalaus kiekvieno iš mūsų pastangų. Gera žinia, kad tai yra įmanoma padaryti“, – pabrėžė F. Timmermansas.
Pasak V. Sinkevičiaus, pasaulis per ilgai gyveno iliuzijoje, kad aplinkosaugos problemos nekeičia mūsų kasdienybės, o žalioji politika yra prabanga, kurią sau gali leisti tik turtingos valstybės.
„Žalumas nėra prabanga. Žalumas yra būdas užtikrinti sveiką aplinką, pirmiausiai žmonėms. Švarus oras ir švarus vanduo negali būti prabanga, tai yra minimumas, ką valstybė turėtų suteikti savo piliečiams“, – tvirtino V. Sinkevičius.
Jo teigimu, valstybės ir žmonių gerovė neturėtų būti matuoja tik bendruoju vidaus produktu (BVP), atlyginimų augimu ar perkamąja galia.
„Aplinkos tarša taip pat turi būti vienas iš visuomenės gerovės elementų. (...) Žalioji politika nėra tik apie aplinką, žalioji politika yra socialinės bei sveikatos politika. Žalioji politika yra ekonominių iššūkių sprendimo būdas“, – sakė V. Sinkevičius.
Pirmas žingsnis į žalią Lietuvą
Pasak G. Nausėdos, deklaracijos pasirašymas yra tik pirmasis žingsnis į ateities žalią Lietuvą, todėl labai svarbu, kad žmonės patikėtų tuo, jog tai yra ne tik deklaracija, bet ir priemonė padaryti realius darbus.
„Deklaracijos yra svarbios, bet jos negali pakeisti realių darbų. Konkrečiai mes kreipėmės su teisėkūros iniciatyva, kurioje numatyta, kad visi teisės aktai, kuriuos priimsime ateityje, būtų tikrinami ne tik per korupcijos prevencijos filtrą, bet pereitų ir aplinkosaugos standartų filtrą. Manau, kad tai padės mums išvengti teisės aktų, kurie yra atvirai priešiški gamtai ir žmogui“, – aiškino G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad daugybės klausimų sprendimas yra ne tik vykdomosios valdžios, bet ir verslo bei piliečių rankose.
„Jei mes deklaruojame saugojantys žaliąją Lietuvą ir čia pat kažkur į pašalį numetame nereikalingą padangą, savaime aišku, kad tas mūsų siekis nėra nuoširdus. Aš dar kartą sakau, kad politikai turi suprasti laiko momento svarbą (...) ir įvertinti, kad visuomenė šiandien jau yra kitokia bei pasiruošusi žaliosios Lietuvos įgyvendinimui“, – sakė prezidenta
Deklaracijos pasirašymu užbaigiamas prezidento inicijuotas ir metus trukęs diskusijų bei forumų ciklas, kurių metu prekybos ir telekomunikacijų, energetikos, transporto, žemės ūkio, nevyriausybinių organizacijų, pramonės sektoriaus atstovai ieškojo sutarimo, kaip Lietuvą paversti švaresne ir klimatui neutralia valstybe.
Jų išsakytos idėjos, gerieji pavyzdžiai ir nubrėžtos kryptys tapo „Žalios Lietuvos“ deklaracijos pagrindu.
