Tai šalies vadovas pareiškė Briuselyje prieš prasidedant viršūnių susitikimui dėl 2021–2027 metų ES biudžeto.
Praėjusį penktadienį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pasiūlė skirti papildomai lėšų šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių.
Projekte numatyta, kad kompensacija bus apskaičiuojama gyventojų skaičiaus skirtumą padauginus iš 500 eurų – tai reiškia, kad suma Lietuvai siektų apie 180 mln. eurų.
G. Nausėda teigė, kad tai žingsnis teigiama kryptimi, tačiau kompensacija turėtų būti didesnė.
„Labai gerai, kad atsižvelgė į mūsų depopuliacijos arba gyventojų skaičiaus mažėjimo argumentą, tačiau tai, kas buvo pasiūlyta – 71 ar 72 eurai žmogui per metus – tai nėra ta suma, į kurią mes orientuotumėmės“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
Jis teigė, kad Lietuva turi teisę reikalauti kompensacijos, nes lietuviai prisidėjo prie kitų Europos šalių gerovės.
„Praradome apie 10 proc. savo žmonių pastarąjį dešimtmetį. Šie žmonės išvyko į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, kitas ES šalis, prisidėjo prie jų ekonomikos augimo, o mes patys praradome darbo jėgą. Tai reiškia, kad tikriausiai turime teisę prašyti kompensacijos“, – kalbėjo prezidentas.
ES kompensacija dėl gyventojų skaičiaus leistų Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau Sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet mažomis tiesioginėmis išmokomis nepatenkintiems šalies ūkininkams kol kas gerų žinių nėra.
Sanglaudos parama, kuri skiriama skurdesniems regionams, Lietuvai gali mažėti 24 proc., palyginti su dabartiniu 2014–2020 metų biudžetu, – tokios „grindys“ nustatytos visoms valstybėms narėms.
Naujame projekte taip pat siūlomi kofinansavimo pakeitimai, kurie leistų sušvelninti spaudimą nacionaliniams biudžetui – dabar siūloma, kad ES lėšomis galės būti finansuojama iki 75 proc. projekto sumos, anksčiau maksimali suma buvo 70 procentų. Ši nuostata būtų taikoma vienam iš dviejų Lietuvos regionų – tam, kuriame ekonominiai rodikliai yra žemesni ir kuris neapima Vilniaus.
G. Nausėda derybose taip pat žada siekti, kad tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams augimas greičiau priartėtų prie ES vidurkio.
Šiuo metu lietuvių tiesioginės išmokos siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus.
Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. Europos Komisija siūlė kiek daugiau pinigų, bet kartu norėjo užkrauti didesnius įpareigojimus ir Lietuvos biudžetui – atitinkamai 552 mln. ir 20 proc. Lietuvos Vyriausybė prašė 780 mln. eurų.
Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. eurų.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys taip pat tikisi užsitikrinti finansavimą geležinkelio projekto „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projektams.
Derybų išvakarėse tarp valstybių narių susiformavo du blokai – turtingesnės ir daugiau įmokančios šalys nori mažesnio biudžeto, o iš jo daugiau lėšų gaunančios valstybės nori, kad jis būtų kuo didesnis.
Papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES. Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.
G. Nausėda sakė nenorintis prognozuoti, ar šiame viršūnių susitikime pavyks pasiekti sutarimą.
„Nenoriu vertinti tų šansų, tikrai žinau, kad bus intensyvus darbas, pirmiausia dvišaliu formatu, bet bus apie ką pakalbėti ir prie bendrojo apvalaus stalo“, – kalbėjo prezidentas.
R. Vilpišauskas: kalbos apie kompensaciją – trumparegiškos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad tiesioginis emigracijos siejimas su ES biudžeto išmokomis yra politiškai rizikingas, nes gali paskatinti abejones dėl narystės.
Politologo teigimu, nors emigracija papildomai paskatino BVP vienam gyventojui rodiklio augimą, nuo kurio priklauso sanglaudos parama, tačiau kalbos apie kompensaciją dėl lietuvių darbo kitose šalyse „sukarikatūrina Lietuvos narystę ES“.
„Vertinant tik statistiškai, bendro gyventojų skaičiaus šalyje sumažėjimas iš tiesų reiškia, kad vien dėl to, skaičiuojant BVP vienam žmogui, jis tapo didesnis. Tad ne vien Lietuvos ekonomikos augimas, bet ir depopuliacija prisidėjo prie to, jog per ą15 narystės ES metų Lietuva sparčiai artėdama prie ES išsivystymo vidurkio pasiekė ribą, nuo kurios pradeda mažėti šaliai skirtina sanglaudos lėšų suma“, – BNS teigė R. Vilpišauskas.
„Tačiau tai toli gražu ne tas pats, kaip teigti, jog mainais už emigravusius Lietuvos piliečius dabar turime teisę tikėtis kokio nors priedo prie numatytų sanglaudos lėšų, nes piliečiai kuria vertę kitose ES šalyse ir tos šalys tarsi skolingos Lietuvai“, – teigė politologas.
„Idėja susieti emigraciją su ES biudžeto išmokomis sukarikatūrina Lietuvos narystę ES ir gali galiausiai atvesti prie toksiškų ginčų apie tai, kas ką išnaudojo ES, vykstant prekybai, paslaugų teikimui, investicijoms, žmonių migracijai bendrojoje rinkoje ir ar apskritai verta būti ES, jei gauname vis mažiau iš ES biudžeto. Tokios sąsajos ydingos ekonominiu požiūriu ir politiškai trumparegiškos“, – teigė jis.
